Naujienos

Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Šiuo metu daug dėmesio teikiama žarnyno mikroflorai ir vitaminui D. „Vitaminas D ilgą laiką buvo žinomas tik kaip riebaluose tirpus vitaminas, kurio pagrindinė funkcija – kalcio ir fosforo apykaitos reguliavimas. Tačiau paskutiniu metu daugėja įrodymų, kad šis vitaminas – svarbus imuninės sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, odos ir raumenų funkcijoms, taip pat ląstelių augimui ir daugeliui kitų biologinių procesų“, – teigia dr. Laura Tamašauskienė, Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vyresnioji mokslo darbuotoja.

Šešerių metukų Vytis – Kauno klinikų pacientas, kurio gyvybę išgelbėjo jį prižiūrinčių medikų profesionalumas ir gydytojų radiologų techninės galimybės. Kaip pastebi jo tėtis Rimvydas, medikai sūnui gyvybę padovanojo tris kartus – pirmąjį transplantuodami kepenis, antrąjį – padėdami įveikti onkologinę ligą ir trečiąjį – pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikdami perkutaninės transplantuotų kepenų vartų venos ir pasaito venos sujungimą. Pastarosios Vyčiui reikėjo išsivysčius retai komplikacijai po Lenkijoje atliktos kepenų transplantacijos – atsiradus krešuliui tarp šių dviejų venų, jungiančių kepenis ir žarnyną. 

Kauno klinikų pacientė Vilma prisimena, kad iki vakaro, kai iš Jurbarko ligoninės ji skubiai buvo pervežta į Kauno klinikas, apie mėnesį laiko kelis kartus į savaitę juto dusulį. „Maždaug aštuonis metus turiu širdies ritmo sutrikimus, maniau, kad tai daro įtaką kartais juntamam dusuliu“, – prisimena Vilma. Tačiau kartu su dusuliu pajuto ir skausmą kirkšnyje, o vieną vakarą staigiai atsiradus šaltam prakaitui, pradėjus nevaldomai drebėti kojoms, ji suprato, kad priežastis turi būti kitokia, kaip vėliau medikai diagnozavo – plaučių embolija, t. y.,  plaučių arterijos ar jos šakų užsikišimas trombais.

Autizmas, pagal naujas klasifikacijas dar vadinamas autizmo spektro sutrikimu (ASS), yra kitokios galvos smegenų struktūros nulemta būklė, pasireiškianti bendravimo, elgesio ir pasaulio suvokimo kitoniškumu. „Autizmo spektras – labai platus, autizmo požymiai, jų sunkumas, raidos ir funkcionavimo sutrikimai gali būti labai įvairūs, todėl autistiški vaikai ir suaugusieji nėra vienodi, jie turi labai skirtingas gyvenimo patirtis ir pasiekimus“, – aiškina doc. dr. Indrė Bakanienė, laikinai einanti Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovės pareigas.

Balandžio 2-ąją, Pasaulinę autizmo supratimo dieną, kalbamės su doc. dr. I. Bakaniene apie autizmą, ankstyvos diagnostikos svarbą ir vis dar vyraujančius mitus.
 

Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir springimu. Be to, gali varginti kosulys, dusulys, ypač po valgio ar atsigulus“, – teigia prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos Rijimo ir balso sutrikimų sektoriaus vadovė.

Rita – pirmoji reta nervų ir raumenų liga serganti Kauno klinikų pacientė, kuriai įprastas ligos gydymas perkeltas į dienos stacionarą. Besiplečiančios dienos stacionaro galimybės leidžia lengviau spręsti net sudėtingomis ligomis sergančių pacientų gydymo klausimus, sutaupyti daugybę resursų ir ženkliai sutrumpinti paciento praleistą laiką ligoninėje. 

Vasario pabaigoje Kauno klinikose pirmą kartą šalyje atliktos peties sąnario artroskopinės sukamųjų raumenų sausgyslių rekonstrukcinės operacijos, kurių metu pirmą kartą Lietuvoje sausgyslių fiksacijai panaudota besraigtė sistema. „Peties sąnario rekonstrukcinių operacijų prireikia pacientams po sunkių peties traumų, kai plyšta sukamosios peties sausgyslės, kurios sukinėja petį, jį kilnoja, padeda jam judėti, – pasakoja prof. Rimtautas Gudas, Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijų sektoriaus vadovas. – Operacija su naująją sistema leis gydytojams dirbti lengviau, padidinti sausgyslių prigijimo prie žastikaulio gumburo tikimybę, o pacientams jausti mažiau skausmo pooperaciniu laikotarpiu.“

Žmonės turi du inkstus, kurių kiekvienas yra kumščio dydžio. Jie yra abipus stuburo, apatinių šonkaulių lygyje. Žinoma, kad žmogaus kraujagyslėmis teka apie 5 litrus kraujo, kurį inkstai per dieną filtruoja ir valo net 300 kartų. „Inkstai atlieka svarbias organizmui funkcijas. Lėtinės inkstų ligos – klastingos, dažnai asmenys nesupranta, kad blogos savijautos atsiradimas gali būti sukeltas inkstų funkcijos sutrikimo“, – teigia prof. Inga Arūnė Bumblytė, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė.

Minint kovo 14-ąją, Pasaulinę inkstų dieną, kalbamės su prof. I. A. Bumblytę apie inkstų svarbą mūsų organizmui ir jų sveikatą.
 

Kauno klinikų lopšelis-darželis „Lašeliai“ nuolat auga ne tik su savais ugdytiniais, bet ir kaip inovatyvi, kūrybiška ugdymo įstaiga. „Kuruodami ugdymo procesą mažiesiems lašeliams, jų mūsų darželį šiuo metu lanko 130, pastebime, kad vaikų savitumas bei natūralūs kartos pokyčiai nuolat suponuoja pedagoginio kūrybiškumo aktualumą rengiant metinius, pusmečių ir galiausiai savaitinius ugdymo planus, – pasakoja dr. Virginija Levickienė, Kauno klinikų Ikimokyklinio ugdymo skyriaus ir lopšelio-darželio „Lašeliai“ vadovė. – Stebint vaikučių su specialiaisiais poreikiais ugdymo procesą, nusprendėme plėsti „Lašelių“ veiklą ir atidarėme „Lietučių miestelį“ – grupę, skirtą Autizmo spektro sutrikimus (ASS) turintiems vaikams.“

Įgimta katarakta – reta, išvengiamą vaikų aklumą sukelianti akių liga, pasitaikanti nuo 2,2 iki 13,6 atvejų 10000 naujagimių. Pasaulyje, nustatyta daugiau nei 200 tūkst. aklumo atvejų vaikų amžiuje dėl laiku neoperuotos kataraktos, operacijos metu iškilusios komplikacijos, ar kitų akių pakitimų, susijusių su katarakta. „Kataraktos diagnozė gali skambėti paprastai ir galbūt yra dažnai girdima visuomenėje, tačiau svarbu pabrėžti, kad vaikams diagnozuota įgimta katarakta yra kitokia nei suaugusiems, tai – reta vaikų liga, sudėtinga patologija“, – pabrėžia prof. Reda Žemaitienė, Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė.