Galimybę matyti ir kokybiškai gyventi grąžino vienas pažangiausių gydymo metodų

Žvairumas – pirmasis simptomas, kuris paskatino Laimą kreiptis į Kauno klinikų medikus. Po išsamių tyrimų moteris išgirdo netikėtą žinią – jai buvo diagnozuoti du smegenų dangalų augliai. „Viena meningeoma buvo kaktos srityje, kita – prie smegenų kamieno. Niekad nebūčiau pagalvojus, kad tokią ligą gali parodyti netikėtai atsiradęs žvairumas“, – pasakoja Laima. 

„Iš pradžių operacijos nereikėjo, todėl augliai buvo gydomi vaistais ir stebimi, tačiau žvairumas tik progresavo. Buvo atliktos ir dvi akies obuolį fiksuojančios operacijos, po kurių jaučiausi geriau ir net galėjau vėl vairuoti, tačiau praėjusieji metai tapo lemtingi“, – prisimena Kauno klinikų pacientė. 

Laima atsimena ypač naktimis sustiprėjusius galvos skausmus, dėl kurių jai vėl teko kreiptis į medikus. Kaip vėliau paaiškėjo, abu galvos augliai buvo žymiai padidėję, spaudė galvos smegenis, todėl moteris buvo nusiųsta į Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos gydytojų rankas. 

„Kaktinės skilties auglį man pašalino praėjusių metų gruodį, o su sėkminga operacija man pasibaigė ir galvos skausmai. Tačiau mane operavęs gydytojas neurochirurgas Šarūnas Tamašauskas iš karto įspėjo, jog kito auglio atviros operacijos būdu pašalinti nepavyks ir informavo apie greitai Lietuvą pasieksiančią naują gydymo technologiją – gama peilį, kuris tinka sudėtingos lokalizacijos augliams šalinti, – atsimena Kauno klinikų pacientė. – Neslėpsiu – apsidžiaugiau, kad pagaliau ir pas mus atsirado priemonė, galinti padėti sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms.“

Kaip pasakoja pacientę prižiūrėjęs ir operavęs gydytojas neurochirurgas Šarūnas Tamašauskas, kaukolės pamato srityje esantis navikas augo šalia jautrių ir funkciškai labai svarbių galvos smegenų struktūrų, tokių kaip smegenų kamienas, galviniai nervai ir stambiosios smegenų kraujagyslės. „Įprasta operacija atveriant kaukolę ir šalinant naviką būtų sukėlusi grėsmę atsirasti neurologinėms komplikacijoms. Tačiau jeigu tokio naviko visai neoperuotume, iškiltų didesnė tikimybė akių judesių sutrikimams, veido skausmams arba nejautrai. Todėl pasinaudoję gama peiliu ir kruopščiai suplanavę gydymą, galėjome atlikti sudėtingą operaciją.“

Prieš operaciją gama peiliu daugiadalykė gydytojų komanda atlieka išsamius radiologinius tyrimus ir atidžiai suplanuoja gydymą. Labai svarbu gydymą suplanuoti taip, kad gama spinduliuotė paveiktų auglį ir nepakenktų greta esančioms smegenų struktūroms. 

„Operuojant vienu pažangiausiu pasaulyje neurochirurgijoje taikomu įrankiu – gama peiliu –, pacientų sveikimas ir gydymo efektas stebimas kas keli mėnesiai, atliekant kontrolinius radiologinius tyrimus. Laimai gydymo planavimas užtruko dvi valandas, pati operacija – kiek daugiau nei valandą, o kitą dieną pacientė galėjo vykti namo ir grįžti prie įprasto gyvenimo“, – sako gydytojas neurochirurgas Š. Tamašauskas, džiaugdamasis naujomis galimybės gydyti sudėtingiausiomis galvos smegenų ligomis sergančius žmones.

Laima pasakoja, kad sunkiausia buvo vienoje vietoje nejudant išbūti visą operacijos laiką, tačiau jau grįžus namo galėjo dirbti įprastus darbus. „Pagerėjimą po operacijos pastebėjau jau po kelių savaičių, o palyginus su tradicine operacija gijimas buvo daug greitesnis. Nuoširdžiai dėkoju gydytojams už galimybę kokybiškai matyti ir gyventi“, – džiaugiasi Laima.

Gama peiliu gydomi ir gerybiniai, ir piktybiniai navikai galvos smegenyse. Vėžiui išsisėjus, gama spinduliuotė iš karto veikia kelis židinius, sugeba neutralizuoti keliasdešimt metastazių, nepažeidžiant sveikų audinių. Paciento gydymas trunka vieną seansą – nuo pusvalandžio iki kelių valandų –, o netrukus po gydymo pacientas gali grįžti namo.

Neinvazines (neatidarant kaukolės) galvos smegenų chirurgines operacijas gama peiliu galima atlikti itin tiksliai, kartu sumažinant spinduliuotės dozę į aplinkinius audinius ir taip praplečiant neurochirurginio gydymo galimybių ribas.

Kauno klinikų informacija ir nuotrauka