Svarbiausi pokyčiai 2021 m.
„Nors nėra lengva išskirti svarbiausius pokyčių projektus, praeitais metais įgyvendintus Kauno klinikose, reikšmingiausi neabejotinai yra tie, kurie turi išliekamąją vertę ligoninei, jos bendruomenei ir pacientams“, – svarbiausių praeitų metų pokyčių apžvalgą pradėjo ligoninės generalinis direktorius prof. R. Jurkevičius.
2021 metais Kauno klinikose startavo unikali iniciatyva – Lyderystės akademija. Tai – strateginis ligoninės projektas, skirtas ugdyti ateities lyderius. Pirmoji dalyvių grupė sudaryta iš šešiolikos nepriklausomos kompanijos atrinktų gabiausių Kauno klinikų darbuotojų, kurie dalyvauja aukščiausio lygio lektorių paskaitose, dirbtuvėse, seminaruose ir įgyvendina individualius bei grupinius pokyčių projektus. Lyderystės akademijos programa truks aštuoniolika mėnesių, po kurių būsimieji lyderiai bus įgavę žinių ir įgūdžių, kurie padės sėkmingai suvaldyti laukiančius ateities iššūkius, turės įtakos sprendimų priėmimui ir naujų procesų, skirtų ligoninės veiklos efektyvumui ir pacientų patirčių pagerinimui, inicijavimui.
Praeitais metais Kauno klinikose pradėta įgyvendinti Edinburgo Karališkojo gydytojų koledžo ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojama bei Pasaulio sveikatos organizacijos finansuojama sveikatos kokybės valdysenos programa, skirta asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams. Mokymų programos metu patyrę užsienio šalių ekspertai dalijosi patirtimi apie sveikatos priežiūros kokybės valdyseną, jos principus bei procesų elementus.
Kauno klinikose įsteigtas Mokslo fondas, kuris leis palengvinti mokslinių tyrimų vykdymą ligoninėje dirbantiems jauniesiems specialistams.
2021 metais sveikatos priežiūros paslaugos Kauno klinikų pacientams pradėtos teikti naujame Ambulatoriniame diagnostikos centre. Ambulatorinių paslaugų perkėlimas į šį naująjį Kauno klinikų korpusą suteikė geresnes darbo sąlygas Kauno klinikose dirbantiems specialistams, kurie įgijo galimybę visos Lietuvos pacientams suteikti dar kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas.
Svarbus struktūrinis pokytis Kauno klinikose – įkurtas Skubios diagnostikos ir trumpalaikio gydymo skyrius Skubiosios medicinos klinikoje. Jame teikiama profesionali pagalba pacientams, kuriems, atvykus į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, reikalingi išsamesni tyrimai, siekiant tiksliau nustatyti negalavimų priežastis. Šis skyrius palengvina ne tik darbuotojų darbą, bet ir leidžia kaip įmanoma greičiau skirti efektyviausią gydymo būdą pacientams bei sutrumpinti jų buvimo laiką ligoninėje.
Pacientų ir darbuotojų patogumui atidaryta ilgai laukta moderni daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, padedanti spręsti automobilių parkavimo problemą bei užtikrinanti patogesnį pacientų ir lankytojų atvykimą konsultacijoms ar procedūroms.
Praeitais metais augo darbuotojų skaičius – Kauno klinikose 2021 metais dirbo 7315 darbuotojai. Reikšmingai padaugėjo darbuotojų, turinčių mokslo laipsnį (nuo 497 2020-aisiais iki 531 2021-aisiais). Be to, Kauno klinikose diegtos darbuotojams skirtos priemonės ir projektai. „Ligoninės bendruomenė – tai daugiau nei 7 tūkstančiai darbuotojų, kurių gerovė ir tobulėjimas yra vienas iš mūsų prioritetinių tikslų. Praeitas metais tęsėme periodišką darbuotojų darbo užmokesčio didinimą, rengėme Vadovų mokymus, be to, įdiegėme ir naujų iniciatyvų, skirtų žmonėms, kurie kasdien kuria modernią universiteto ligoninę“, – sako prof. habil. dr. R. Jurkevičius.
Paslaugų apimtys grįžta į iki pandemijos buvusį lygį
Praeitais metais Kauno klinikose suteiktos 1 228 783 ambulatorinės paslaugos. Tai sudarė beveik 89 proc. 2019 metais suteiktų ambulatorinių paslaugų skaičiaus. Padaugėjo ir išplėstinių konsultacijų, kurių per metus Kauno klinikų specialistai suteikė daugiau, lyginant su 2019-aisiais. Augo dienos stacionaro bei ambulatorinės chirurgijos paslaugų skaičius – jos taip pat viršijo 2019 metais teiktų paslaugų apimtis. Reikšmingai didėjo ambulatorinės slaugos namuose paslaugų skaičius – jų per metus Kauno klinikų pacientams suteikta 3,2 kartų daugiau, lyginant su 2019 metais. Šį tikslą padėjo pasiekti Šeimos medicinos klinikoje įsteigtas vienas pirmųjų Kauno regione Slaugos namuose skyrius.
2021 metais Kauno klinikų stacionare gydėsi 83 192 pacientai. Bendras pacientų skaičius Kauno klinikose pasiekė beveik 89 proc. 2019 metų gydytų pacientų skaičiaus.
Kauno klinikose atliktos 66 254 chirurginės operacijos ir pasiekė 96,6 proc. 2019 metais atliktų operacijų skaičiaus. 2021 metais Gama peilio centre atliktos 442 stereotaksinės radiochirurgijos gydymo procedūros. Nuo centro veiklos pradžios 2019 metais jame atlikta 1151 procedūra.
Ženkliai išaugo radiologinių tyrimų apimtys – atliktos 73 169 kompiuterinės tomografijos, 17 104 magnetinio rezonanso, 1 850 pozitronų emisijos tomografijos tyrimų. 2021 metais padaugėjo ir intervencinių radiologinių procedūrų, kurių atlikta 15 266 (98 proc. procedūrų skaičiaus, atliktų 2019 m.).
Praeitais metais vertintas pacientų pasitenkinimas suteiktomis paslaugomis, kurio metu nustatyta, kad 2021 m. paslaugas teigiamai vertino net 97 proc. stacionare gydytų pacientų (t. y. įvertino 7-10 balų) ir 95 proc. – ambulatorines paslaugas gavusių pacientų. „Svarbu ne tik geras įvertinimas, bet ir kiekvienas nepasitenkinimo faktas, kuriuo remiantis galime kažką keisti, tobulinti ir padaryti dar patogiau mūsų pacientams“, - sako prof. R. Jurkevičius.
Organų donorystės plėtojimas
„Kauno klinikos trečius metus iš eilės yra daugiausiai organų donorų paruošianti ligoninė Lietuvoje“, – džiaugiasi prof. R. Jurkevičius. 2021 metai Kauno klinikoms – rekordiniai: atlikta 100-oji Kauno klinikose kepenų transplantacija, o vien per 2021 m. atlikta net 16 kepenų transplantacijų, rugpjūčio mėnesį per mažiau nei 1 savaitę atlikta 10 organų transplantacijų. Rugsėjį Kauno klinikose užregistruotas 10-asis neplakančios širdies donoras Lietuvoje bei atlikta ypatinga operacija – pacientei atlikta inksto transplantacija iš neplakančios širdies donoro.
2021 m. donorų koordinatorių dėka Kauno klinikose buvo identifikuoti 53 potencialūs donorai, iš kurių 25 buvo efektyvūs (iš jų 14 tapo daugiaorganiniais donorais). Taip pat užregistruoti 5 potencialūs neplakančios širdies donorai, iš jų net keturi buvo efektyvūs.
2021 m. Kauno klinikose persodinti 50 kadaverinių ir 1 gyvo donoro inkstai, atliktos 51 ragenos, 12 kraujagyslinio audinio ir 53 kaulinio audinio transplantacijos. 2021 m. atliktos 53 kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos.
Pirmieji kartai ir pasiekimai
Kauno klinikose ir toliau diegtos naujovės sveikatos priežiūros srityje. „Dėka daugiadalykės komandos profesionalumo, sutelktų pačių sudėtingiausių, aukščiausios kvalifikacijos bei moderniausių technologijų reikalaujančių sveikatos priežiūros paslaugų, šiandien galime pasidžiaugti inovacijomis, įdiegtais naujais gydymo metodais, kurie padeda pacientams iš visos Lietuvos“, – kalbėjo prof. habil. dr. R. Jurkevičius, vardindamas dalį moderniausių pasiekimų medicinoje, kuriuos Kauno klinikose pavyko pasiekti 2021-taisiais.
Praėjusiais metais pirmą kartą Lietuvoje atliktos inkstų transplantacijos iš donoro, persirgusio COVID-19 liga. Pradėtos mažos dozės viso kūno apšvitos procedūros prieš alogeninę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją.
Chirurginio profilio klinikose įdiegta ne viena nauja diagnostikos ir gydymo metodika. Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta elektromagnetinės navigacijos bronchoskopija. Stuburo neurochirurgijos skyriuje pirmą kartą atlikta minimaliai invazyvi perkutaninė stuburo fiksacijos operacija. Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriuje atlikta intravaskulinė litotripsija (smūginės bangos terapija) ir plaučių arterijų angioplastika. Be to, visuose Kauno klinikų chirurgijos padaliniuose įdiegtas Saugios chirurgijos lapas, padedantis įvertinti rizikas prieš numatomas operacijas. Tikimasi, kad ligoninėje veikiantis nepageidaujamų įvykių registras padės tobulėti ir puoselėti mokymosi iš klaidų kultūrą ligoninėje.
Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta sarginio limfmazgio biopsija, panaudojant išplėstosios realybės (angl. Augmented reality) navigacinę terapiją. Taip pat pirmą kartą Baltijos šalyse suformuotas kepenų vartų ir pasaito venos perkutaninis šuntas, atlikta endoskopinė kelio sąnario kremzlės rekonstrukcija ir menisko implantacija. Pirmą kartą Lietuvoje atlikta peptidų receptorių radionuklidinė terapija. Neurochirurgijos klinikoje pradėti naudoti personalizuoti kaukolės kaulo implantai. Kauno klinikose suleista pirmoji nusinerseno dozė suaugusiajam, sergančiam spinaline raumenų atrofija.
Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje įdiegtos trys naujos gydymo metodikos – endoskopinė ausies chirurgija, abipusė kochlearinė implantacija, pogleivinė vidurinės linijos dalinė glosektomija, gydant obstrukcinę miego apnėją.
Žvilgsnis į ateitį
2022-aisiais metais Kauno klinikos ir toliau tęs prioritetinių medicinos krypčių plėtojimą, stiprins visas transplantacijų rūšis bei jų žinomumą visuomenėje, plės audinių bankininkystės paslaugų spektrą, ambulatorines, ypač išplėstines, ir dienos stacionaro paslaugas bei stengsis užtikrinti stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Planuojama suformuoti onkologinių susirgimų kryptis ir numatyti krypčių vystymo komandas ligoninėje, leidžiančias pagerinti onkologinių pacientų gydymo ir diagnostikos galimybes.
Siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, įsteigtas Pacientų aptarnavimo centras, kurio viena pagrindinių funkcijų – skambučių centro įdiegimas. Skambučių centras padės pacientams pas gydytoją užsiregistruoti greičiau ir patogiau.
Šiais metais siekiama skirti dar daugiau dėmesio darbuotojams ir kurti motyvuojančio darbo sąlygas. Panaudojant turimus elektroninių ir finansinių duomenų apie pacientų srautus stacionare analizės įrankius, įdiegti skatinimo sistemos pakeitimus. „Siekiame atlikti ambulatorinių paslaugų patvirtintų planų vykdymo ekonominį vertinimą bei didinti prioritetinių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių: skatinti išplėstines konsultacijas, esant galimybei, paslaugas teikti ne stacionare, o dienos stacionare“, – ateities tikslus nubrėžė prof. R. Jurkevičius.
„Noriu pasidžiaugti pasiektais rezultatais ir nuoširdžiai padėkoti kiekvienam iš Jūsų, nes kiekvienas padarėte daug ir žinau, kad dar labai daug padarysite Lietuvos pacientų labui“, – už veiklos rezultatus Kauno klinikų bendruomenei dėkojo prof. habil. dr. R. Jurkevičius.
Kauno klinikų informacija
