Reikšmingiausi pasiekimai ir skaičiai
2025 m. Kauno klinikose dirbo virš 8 tūkst. darbuotojų: 2 372 gydytojai (iš jų: 996 gydytojai rezidentai ir 1 376 gydytojai), 2 735 slaugos specialistų, 1 626 pagalbinio medicinos personalo darbuotojų ir 1 306 kitas funkcijas atliekančių darbuotojų. Kauno klinikose dirbo 548 mokslo laipsnį turintys darbuotojai, iš kurių 513 gydytojų.
Augant pacientų poreikiams ir stiprinant paslaugų organizavimą, 2025 m. Kauno klinikose ambulatorinių paslaugų apimtys pasiekė naują aukščiausią tašką – suteikta daugiau nei 1,6 milijono paslaugų (1 677 638), tai yra 7 proc. daugiau nei 2024 m.
Didėjant paslaugų apimtims, ryškėja ir jų sudėtingumo augimas: daugėjo išplėstinių ir išsamių gydytojų specialistų konsultacijų, kurių metu atliekami diagnostiniai ir (arba) gydomieji veiksmai. Reikšmingai augo ir dienos stacionaro paslaugų apimtys – jų suteikta 19,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais (nuo 110 671 iki 132 199). Taip pat 7,9 proc. padidėjo ambulatorinėmis sąlygomis atliekamų brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius – nuo 95 922 iki 103 552.
Didėjant paslaugų apimtims ambulatorinėje grandyje, paslaugų apimčių augimas fiksuotas ir stacionare – 2025 m. Kauno klinikose gydyti 99 723 pacientai (3 proc. daugiau nei 2024 m.). Vidutinė gydymo trukmė išliko stabili ir toliau mažėjo, siekdama 5,8 dienos, kas rodo efektyvų gydymo procesų organizavimą.
Per metus Kauno klinikose atliktos 79 569 operacijos. Beveik trečdalį jų sudarė dienos chirurgijos operacijos (26,8 proc., arba 20 919).
2025 m. Kauno klinikose buvo toliau atliekamos organų ir audinių transplantacijos: persodinti 53 kadaveriniai ir 4 gyvo donoro inkstai, atlikta 11 kepenų ir 1 širdies transplantacija. Taip pat atliktos 51 ragenos, 70 kaulų čiulpų, 8 kraujagyslinio, 9 odos bei 98 raumeninio ir kaulinio audinio transplantacijos.
Kauno klinikos išlieka vienu didžiausių radiologinės diagnostikos ir intervencinės radiologijos centrų Lietuvoje, kuriame pernai atlikta 29 235 intervencinės procedūros, daugiau nei 116 tūkst. kompiuterinės tomografijos ir 25 tūkst. magnetinio rezonanso tyrimų, taip pat 1 919 pozitronų emisijos tyrimų.
2025 m. metais pradėta klinikiniam naudojimui skirtų radiofarmacinių junginių sintezė. Per metus pagamintas radiofarmacinis preparatas fluorodeoksigliukozė (18F-FDG) panaudotas tiriant 445 pacientus, atliekant PET/KT tyrimus.
Toliau plėtotos pažangios gydymo technologijos – magnetinio rezonanso linijiniu greitintuvu gydyti 248 pacientai, kuriems atliktos 1335 gydymo frakcijos, o Gama peilio centre gydėsi 281 pacientas, atliktos 515 stereotaksinės radiochirurgijos gydymo frakcijų.
Infrastruktūra ir plėtra
2025 m. Kauno klinikose įgyvendinti svarbūs infrastruktūros gerinimo projektai. Atidarytas naujas Vaikų reabilitacijos klinikos pastatas, skirtas judėjimo ir raidos sutrikimų turintiems vaikams. Klinikoje įrengta inovatyvi, mokslo įrodymais grįsta medicinos technika: robotizuoti eisenos treniruokliai, interaktyvūs robotai rankų motorikai atkurti, pradėta taikyti kompiuterinė 3D judesio analizė, įrengtas sensorinis kambarys bei terapinė virtuvė.
Toliau vykdyti strateginiai projektai – Infekcinių ligų korpuso, Vaikų intensyviosios terapijos priestato ir daugiaaukštės automobilių aikštelės statybos. Taip pat atnaujinta esama infrastruktūra: atlikti remonto darbai Akių ligų, Neurologijos, senosios konsultacinės poliklinikos korpusuose, Druskininkų reabilitacijos centre „Dainava“, Onkologijos ligoninėje, pradėti darbai Romainių ligoninėje.
Plėtojant tvarius sprendimus, tęstas saulės elektrinių įrengimo projektas – 2025 m. pasirašyta sutartis dėl papildomų 930 kW galios elektrinių įrengimo Kauno klinikų teritorijoje.
Infrastruktūros plėtra ir modernizavimas taip pat įgyvendinami pasitelkiant tarptautinį finansavimą – 2025 m. Kauno klinikose toliau vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Šveicarijos Konfederacijos finansuojami projektai, kurių bendra vertė siekia 94,85 mln. Eur. Taip pat pradėtas įgyvendinti projektas „Ambulatorinių akušerijos ir vaikų sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas ir holistinių vaiko raidos paslaugų plėtra“, kuriam skirta 34,2 mln. Eur.
Pasirengimas ekstremalioms situacijoms
Kauno klinikos 2025 m. stiprino pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Ligoninėje vykdytos dvejos pratybos realiomis sąlygomis: kartu su Lietuvos kariuomene ir NATO organizuotų pratybų „Geležinis vilkas 2025“ metu Kauno klinikos organizavo ir dalyvavo masinės nelaimės scenarijaus valdyme. „Vyčio skliautas 2025“ nacionalinių mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybų metu Kauno klinikos aktyviai dalyvavo valstybės masto pasirengimo veiklose – Ligoninėje surengtos kompleksinės civilinės saugos pratybos „Gaisras Kauno klinikose – Gama peilio incidentas mobilizacijos metu“, imituojant gaisrą ir galimą radiacinės taršos pavojų. Vertintas pasirengimas greitai ir koordinuotai reaguoti – nuo gaisro aptikimo ir evakuacijos iki radiacinės saugos užtikrinimo, dekontaminacijos (kenksmingų medžiagų šalinimo), kritinių paslaugų perkėlimo ir veiklos tęstinumo.
Siekiant didinti atsparumą ekstremalioms situacijoms, įrengta požeminio vandens gavybos vandenvietė su dviem 117 m gylio gręžiniais ir filtravimo sistema, galinčia paruošti iki 16 000 litrų vandens per valandą.
Inovacijos, duomenys ir lyderystė
2025 m. Kauno klinikose toliau stiprinta duomenimis grįsta vadyba ir inovacijų diegimas. Veiklą pradėjo Duomenų analitikos centras, skirtas optimizuoti procesus ir gerinti sprendimų priėmimą remiantis analitinėmis įžvalgomis. Įdiegta vidinė dirbtinio intelekto (DI) platforma, sudaranti galimybes darbuotojams taikyti pažangius sprendimus kasdienėje praktikoje. Siekiant paskatinti bendruomenę išbandyti DI platformą ir taikyti ją kasdieniame darbe, organizuotas konkursas, kurio nugalėtojai apdovanoti piniginėmis premijomis.
Toliau investuota į darbuotojų kompetencijų stiprinimą – vyko Vadovų mokymai „Duomenimis grįstas kelias link efektyvumo“ ir „Auginanti lyderystė: nuo vizijos iki bendrų tikslų“, organizuota antroji Vadovų indukcijos diena, įsteigtas Inovatyvios slaugos praktinių įgūdžių centras, skirtas stiprinti slaugos specialistų praktinius gebėjimus.
Taip pat startavo antroji Lyderystės akademija – tęstinis, strateginis Ligoninės projektas, skirtas ugdyti būsimus sveikatos priežiūros lyderius. Tai analogų Lietuvoje neturinti mokymų programa, sukurta specialiai Kauno klinikoms ir Lietuvos sveikatos sistemai, kad padėtų užtikrinti jų tvarumą ir pažangą.
Pacientų įsitraukimas ir patirties gerinimas
2025 m. Kauno klinikose veiklą pradėjo trečioji Pacientų taryba, kurios tikslas – nuosekliai atliepti pacientų lūkesčius, patirtis ir poreikius. Ją sudaro pacientai ir pacientų organizacijų atstovai, kurie artimiausius trejus metus teiks rekomendacijas Kauno klinikų administracijai, siekiant kryptingai gerinti pacientų ir jų artimųjų patirtį visais gydymo etapais.
Pacientų taryba Kauno klinikose veikia nuo 2019 metų – Kauno klinikos buvo pirmoji gydymo įstaiga Lietuvoje, įtvirtinusi pacientų įtraukimą į sprendimų priėmimą šiuo modeliu.
Kauno klinikose nuosekliai vertinamas pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis, o rezultatai išlieka aukšti – 2025 m. 98 proc. stacionare gydytų ir 92 proc. ambulatorines paslaugas gavusių pacientų jas vertino teigiamai.
Pasaulinės pacientų saugos dienos proga Kauno klinikose surengta jau penktoji Pacientų saugos konferencija „Pacientų sauga Kauno klinikose ir Lietuvoje 2025: saugus pacientas nuo pat pradžių – saugi medicina kiekvienam naujagimiui ir kiekvienam vaikui“.
Finansiniai rodikliai
2025 m. Kauno klinikų pajamos pasiekė rekordinį 415,2 mln. eurų dydį, o teigiamas finansinis rezultatas viršijo 9 mln. eurų. Praėjusiais metais darbuotojų darbo užmokestis vidutiniškai didėjo 13,4 proc. ir siekė 3 259 Eur (1 etatui). Gydytojų darbo užmokestis augo 12,2 proc. ir siekė 6 183 Eur (1 etatui), slaugytojų – 15 proc. ir siekė 3 510 Eur (1 etatui).
Kauno klinikų informacija
