Anafilaksija – tai ūmiai išsivystanti, gyvybei pavojinga alerginė reakcija, galinti užklupti visiškai netikėtai. „Nors statistiškai Europoje anafilaksinės reakcijos fiksuojamos iki 3 proc. gyventojų, tikrasis skaičius greičiausiai yra didesnis – dalis atvejų tiesiog nediagnozuojami ir neregistruojami. Svarbiausia – laiku atpažinti požymius ir žinoti, kaip padėti“, – sako prof. Brigita Gradauskienė, Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė.

Lapkričio 21-ąją Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos iniciatyva minima Anafilaksijos žinomumo diena, kurios šūkis šiemet – „Atpažink požymius, imkis veiksmų“. Šia proga su prof. B. Gradauskiene kalbamės apie tai, kas yra anafilaksija, kokie jos simptomai ir kaip turėtų elgtis kiekvienas, susidūręs su tokia situacija.
 

Kas yra anafilaksija?

Anafilaksija – tai sunki sisteminė alerginė reakcija, dažniausiai greitai kylanti po kontakto su alergenu. Jos metu pažeidžiamos dvi ar daugiau organų sistemų – atsiranda simptomų odoje, gali sutrikti kvėpavimas, virškinimo, širdies ir kraujagyslių sistemų veikla. Tokiais atvejais reikalinga skubi pagalba, kurios nesuteikus, būklė gali baigtis mirtimi.

Kokie yra pagrindiniai anafilaksijos simptomai ir kurie iš jų pavojingiausi?

Anafilaksijos simptomai įvairūs, tačiau būdinga, kad pažeidžiamos kelios organų sistemos. Dažnai (bet ne visada) ankstyvieji požymiai pasireiškia odos paraudimu, išbėrimu, niežėjimu, lūpų, liežuvio ar veido tinimu. Gali atsirasti silpnumas, galvos svaigimas, alpulys, mažėjant kraujospūdžiui; apsunkintas kvėpavimas, dusulys, švokštimas; pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, dažniau pasireiškiantis, pavyzdžiui, dėl maisto alergenų. Patys pavojingiausi požymiai – kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimai.

Kokie dažniausi anafilaksijos sukėlėjai?

Dažniausi sukėlėjai yra maisto alergenai, vaistai, vabzdžių nuodai. Iš maisto alergenų pažymėtini žemės riešutai, įvairūs kiti riešutai, vėžiagyviai, kiaušiniai, soja, kurie vis dažniau įtraukiami į kasdienį mitybos racioną. Nereta anafilaksijos priežastis gali būti ir vaistai – pirmiausia penicilino grupės antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kai kurie anestetikai. Riziką dažnai kelia vabzdžių nuodai, pavyzdžiui, bičių ar vapsvų įgėlimai, taip pat lateksas, esantis medicininėse pirštinėse, balionuose ir kai kuriose kitose priemonėse.

Ar anafilaksijos tikimybė išaugama, ar rizika išlieka visą gyvenimą?

Egzistuoja klaidinga nuomonė, kad anafilaksijos rizika „išaugama“ – jos tikimybė augant mažėja, kaip kai kurių alerginių ligų atvejais, tačiau taip nėra. Daugeliui pacientų anafilaksijos rizika išlieka visą gyvenimą, todėl budrumas dėl šios būklės turi išlikti nuolat, kaip ir pasirengimas teikti tinkamą neatidėliotiną pagalbą.

Kas priklauso didesnei anafilaksijos rizikos grupei?

Pastebėta, kad anafilaksija dažniau pasitaiko pacientams, sergantiems astma ar kitomis alerginėmis ligomis, vyresnio amžiaus asmenims, taip pat tiems, kurie turi gretutinių sunkių lėtinių ligų. Anafilaksijos pasireiškimo riziką didina ir kelių veiksnių derinys, pavyzdžiui, alergeno (maisto ar vaistų) poveikis kartu su fiziniu krūviu.

Kokia turi būti pirmoji pagalba pasireiškus anafilaksijai?

Pajutus ar pamačius anafilaksijai būdingus požymius, pirmiausia nedelsiant turi būti skiriamas adrenalinas, panaudojant adrenalino automatinį injektorių, kuriuo vaistas suleidžiamas į raumenis, dažniausiai šlaunies srityje. Svarbu nedelsti – brangi kiekviena minutė, todėl galima vaistą suleisti ir per drabužius ir tuo pačiu skambinti 112, net jei skyrus adrenaliną simptomai sumažėjo. Anafilaksijos simptomams neslūgstant ar toliau progresuojant, po 5–10 minučių adrenalino injekciją reikia kartoti, todėl rekomenduojama turėti du adrenalino autoinjektorius. Anafilaksijos atvejais negalima laukti ir tikėtis, kad „praeis savaime“. Net ir būklei pagerėjus po suteiktos pagalbos, pacientas turi būti stebimas medicinos įstaigoje bent 4–6 valandas, nes galima antroji anafilaksijos banga.

Kaip turėtų elgtis pats pacientas, žinantis, kad turi anafilaksijos riziką?

Pirmiausia tokiam pacientui turi būti sudarytas individualus planas bei jis apmokytas, kaip elgtis anafilaksijos atveju, tinkamai naudoti pirmos pagalbos vaistus. Toks pacientas visada su savimi turi turėti adrenalino automatinius švirkštiklius. Svarbu informuoti artimuosius, kolegas, mokyklos ar darželio personalą apie patiriančio anafilaksijos riziką būklę, paaiškinti, kur laikomi pirmos pagalbos vaistai ir kada bei kaip juos panaudoti. Pagal galimybes rekomenduojama nešioti apyrankę ar kortelę su informacija apie sunkias reakcijas galinčius sukelti alergenus – tai padeda aplinkiniams greičiau atpažinti būklę ir suteikti tinkamą pagalbą.

Kokie dažniausi mitai apie anafilaksiją?

Dažnas mitas – kad jei pirmoji alerginė reakcija buvo lengva, kitos irgi bus lengvos, tačiau kiekviena reakcija gali būti visai kitokia, išlieka tikimybė, kad bet kuri vėlesnė gali būti sunki – gyvybei pavojinga. Kitas klaidingas įsitikinimas, kad anafilaksija visada pasireiškia iškart po kontakto su alergenu, tačiau kartais anafilaksijos simptomai atsiranda tik po valandos ar kelių. Taip pat manoma, kad reakcija gali „praeiti savaime“, jei nieko nedarysime, tačiau negydoma anafilaksija gali progresuoti ir baigtis mirtimi. Dar vienas mitas – kad anafilaksijos rizika laikui bėgant išnyksta, nors daugeliui pacientų ji išlieka visą gyvenimą.

Ar įmanoma šių būklių išvengti ar jas „nuspėti“?

Visiškai numatyti su anafilaksija susijusių situacijų negalime, tačiau tikrai nesame bejėgiai prieš šios būklės riziką. Svarbu, atliekant tyrimus, nustatyti ir žinoti, kokiems alergenams yra padidėjęs jautrumas, vengti šių alergenų, žinoti pirmosios pagalbos principus, turėti ir mokėti naudoti adrenalino automatinius švirkštiklius. Aplinkiniams naudinga žinoti pagrindinius anafilaksijos požymius ir pirmosios pagalbos žingsnius, todėl kalbėjimas apie šią būklę prisideda prie atsakingo pasiruošimo ir yra svarbi gyvybių išsaugojimo prielaida.

Kauno klinikų informacija