Prieš dešimtmetį Kauno klinikose duris atvėrė moderniausias Baltijos šalyse Traumų ir skubios pagalbos centras, visą skubią pagalbą sutelkęs po vienu stogu. Iki tol skubi pagalba Ligoninėje buvo teikiama keliuose skyriuose pagal sritį – nuo akių ligų iki ortopedijos traumatologijos ar kardiologijos. Pradėjęs veiklą kaip greito pacientų priėmimo, būklės stabilizavimo ir perdavimo tolesniam gydymui vieta, šiandien skyrius yra aukštos kompetencijos centras, integruotas į visą ligoninės sistemą, efektyviai valdantis pacientų srautus ir reikšmingai formuojantis ligoninės organizacinę struktūrą. 2015-aisiais Kauno klinikose žengtas dar vienas kokybinis žingsnis: įkurta pirmoji Lietuvoje Skubiosios medicinos klinika. Apie tai, kaip buvo kuriamas pirmasis modernus Skubios pagalbos skyrius Lietuvoje ir kokie pokyčiai įvyko per dešimtmetį, kalbamės su vienu iš jo įkūrėjų, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovu prof. Kęstučiu Stašaičiu. „Skubioji medicina – tai vartai į visą sveikatos priežiūros sistemą, dinamiška ir strategiškai svarbi sritis, vis dažniau pasirenkama jaunųjų medikų, siekiančių dirbti pirmojoje pagalbos linijoje. Nuo skubiosios medicinos gydytojo sprendimų dažnai priklauso ne tik paciento gyvybė, bet ir visos ligoninės darbas“, – pabrėžia Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. Kęstutis Stašaitis.

Kaip per dešimtmetį nuo skyriaus įkūrimo pradžios pasikeitė jo veikla ir kokius svarbiausius pokyčius pastebite?
Pirmiausiai pasikeitė komandos sudėtis. Jei anksčiau Skubios pagalbos skyriuje daugiausia dirbo medicinos gydytojai, šeimos ar vidaus ligų gydytojai, tai dabar komandoje nuolat dirba skubiosios medicinos gydytojai bei gydytojai anesteziologai reanimatologai. Antra, reikšmingai pakilo visos komandos kvalifikacija: slaugytojai, paramedikai ir pagalbinis personalas nuolat tobulėja, dalyvauja mokymuose, įgyja naujų kompetencijų. Taigi, turime brandų, profesionalų kolektyvą. Per pastarąjį dešimtmetį parengėme ne vieną dešimtį naujų skubiosios medicinos specialistų, kurie išvažinėjo dirbti po įvairius Lietuvos miestus ir ten diegia Kaune įgytas žinias, idėjas bei principus, taip standartizuodami skubiąją pagalbą visoje šalyje.
Trečias labai svarbus pokytis – atnaujinta medicininė įranga. Įdiegėme modernias diagnostikos priemones, pradėjome plačiau taikyti ultragarsą atliekant procedūras, o nuotolinės specialistų konsultacijos leidžia greičiau priimti sprendimus sudėtingais atvejais. Visa tai padeda taupyti pacientų laiką, gerina diagnostikos tikslumą ir didina procedūrų saugumą. 
Ketvirtas pokytis – organizaciniai sprendimai. Sukūrėme efektyvią pacientų skirstymo pagal būklės sunkumą sistemą, įdiegėme greito aptarnavimo koridorių, suformavome specializuotas traumos ir insulto komandas. Tai leidžia užtikrinti, kad pacientai, kuriems pagalba reikalinga nedelsiant, ją gautų kuo greičiau. Patalpos pritaikytos pacientų poreikiams – sukurta funkcionali ir logiškai suplanuota aplinka, atsižvelgiant į pacientų srautų judėjimą. Turime atskiras procedūrų, izoliacines patalpas, stebėjimo zonas bei specializuotas vietas kritinės būklės pacientams. Toks išdėstymas leidžia efektyviai organizuoti darbą ir užtikrinti sklandų procesą net esant dideliam pacientų srautui.
Be to, netrukus skyrius dar labiau išsiplės – šiuo metu statomame Infekcinių ligų centre planuojama įrengti atskirą skubiosios pagalbos infrastruktūrą infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams. Tai leis aiškiai atskirti infekcinius ir neinfekcinius pacientų srautus, užtikrins didesnį saugumą tiek pacientams, tiek medicinos personalui.
Kuo Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrius išsiskiria iš kitų šalies gydymo įstaigų? 
Drąsiai galime teigti, kad Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrius tebėra vienas moderniausių Baltijos šalyse. Jis buvo kurtas pagal skubiosios medicinos pradininkų amerikiečių patirtį. Šis skyrius išsiskiria ne tik šiuolaikiška infrastruktūra ir medicinos įranga, bet ir stipriu akademiniu pagrindu – čia veikia Skubiosios medicinos klinika, kuri leidžia ne tik rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir vykdyti aktualius mokslinius tyrimus. Skyrius dirba visą parą, septynias dienas per savaitę, o daugiadalykė komanda vietoje – nuo gydytojų neurochirurgų iki kardiologų ar kraujagyslių chirurgų – leidžia užtikrinti operatyvią pagalbą net sudėtingiausiais atvejais. Siekdami aukščiausios kokybės, nuolat analizuojame savo veiklą, remdamiesi pacientų srautų, pasitenkinimo ir kokybinių rodiklių duomenimis, ir pagal juos tobuliname procesus. Daug dėmesio skiriame ne tik medicininei pagalbai, bet ir paciento patirčiai – nuo bendravimo iki emocinės gerovės. Moderni infrastruktūra, stipri personalo mokymo bazė ir tarptautinis bendradarbiavimas – tai vienos iš pagrindinių mūsų stiprybių. 
Ar požiūris į skubiosios pagalbos gydytojo specialybę keičiasi? Kaip matote šią specialybę ateityje? 
Skubioji medicina pastarąjį dešimtmetį sparčiai modernėja – tiek technologijų, tiek medicininių sprendimų, tiek darbo organizavimo srityse. Vis dėlto vien technologinės pažangos nepakanka. Turime taip pat kryptingai tobulinti ir susikalbėjimą – tiek su pacientais, tiek tarp skirtingų sveikatos sistemos grandžių, nes būtent čia proveržio kol kas mažiausia. Dalis pacientų į Skubios pagalbos skyrius atvyksta su tokiomis sveikatos problemomis, kurias galėtų sėkmingai išspręsti šeimos gydytojas. Tai didina laukimo eiles, atitraukia resursus nuo gyvybiškai svarbių traumų, infarktų ar insultų. Todėl būtina stiprinti pirminę sveikatos sistemos grandį ir užtikrinti visų grandžių tarpusavio bendradarbiavimą.
Anksčiau darbas Skubios pagalbos skyriuje dažnai buvo siejamas su sudėtingumu: daug streso, neapibrėžtumo, neaiškios karjeros perspektyvos. Tačiau šiandien tai – dinamiška ir strategiškai svarbi medicinos sritis, kurios specialistai tampa „pirmosios fronto linijos“ ekspertais ekstremalių situacijų, krizių ar masinių nelaimių atveju. Nuolat auganti tokių gydytojų paklausa ir vis didesnis motyvuotų rezidentų susidomėjimas rodo, kad profesijos prestižas auga. 
Kokios yra skubiosios medicinos gydytojo galimybės ir ribos – ką gali ir ko negali šis specialistas?
Skubiosios medicinos gydytojas – tai neįkainojamos svarbos specialistas, galintis dirbti ekstremaliomis sąlygomis, reaguoti į masines nelaimes, epidemijas, valdyti kompleksines situacijas, kuriose sprendimai turi būti priimami nedelsiant. Jis turi platų, bet aiškiai struktūruotą žinių spektrą, geba stabilizuoti žmogaus gyvybę esant pavojingoms būklėms, pradėti diagnostiką ir gydymą įvairių sričių pacientams, besikreipiantiems dėl skirtingų sveikatos sutrikimų – nuo ūminių širdies infarktų iki traumų. Jis taip pat pasižymi stipriais lyderystės ir vadybos gebėjimais, nes kasdien koordinuoja kelis procesus vienu metu, dažnai vadovauja komandai kriziniuose momentuose. 
Svarbu suprasti, kad nors skubiosios medicinos gydytojas gali labai daug, jo veiklos ribos yra aiškiai apibrėžtos. Jis ne visada nustato galutinę diagnozę – kai reikia detalesnių tyrimų ar specifinių žinių, paciento priežiūra perduodama atitinkamam specialistui. Skubiosios medicinos gydytojas taip pat nėra skirtas ilgalaikei priežiūrai – jo misija yra pradėti gydymo kelią, nukreipti tinkama kryptimi. 
Kokia yra pacientų srautų į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių dinamika? Ar ji panaši ir kitose Lietuvos bei užsienio ligoninėse?
Skubios pagalbos skyriuje pacientų srautai kasmet nuosekliai auga. Per parą čia vidutiniškai suteikiama pagalba maždaug 250 pacientų – tai reiškia, kad per mėnesį aptarnaujama daugiau nei 7 500 žmonių. 
Ši tendencija atspindi ne tik Kauno klinikų, bet ir visos šalies bei tarptautinę situaciją – visame pasaulyje fiksuojamas augantis poreikis skubiajai medicinos pagalbai. Nuo 2019 m. Skubios pagalbos skyriuje fiksuojama 13 000 atvejų daugiau per metus, o tai sudaro vidutiniškai daugiau nei 1000 papildomų pacientų kas mėnesį.  
Tam įtakos turi daugybė veiksnių: visuomenės senėjimas, didėjantis lėtinėmis ligomis sergančių žmonių skaičius, taip pat informacijos prieinamumas – žmonės greičiau atpažįsta simptomus ir nedelsia kreiptis pagalbos. Be to, prisideda pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo trūkumai ir augantys pacientų lūkesčiai – vis daugiau žmonių tikisi gauti pagalbą iškart. 
Panašūs iššūkiai kyla ir kitose šalyse –  Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje, Jungtinėje Karalystėje. Visur sprendžiamos tos pačios problemos: kaip valdyti pacientų srautus, užtikrinti stacionarių lovų prieinamumą, mažinti eiles ambulatorinėse paslaugose ir spręsti medikų trūkumo klausimą. 

Kauno klinikų informacija