Kauno klinikų Širdies centre pradėta taikyti pulsinio lauko abliacija – naujos kartos metodas, skirtas prieširdžių virpėjimui gydyti. „Ši technologija leidžia greičiau ir selektyviau atlikti plautinių venų elektrinę izoliaciją, mažinant aplinkinių audinių pažeidimo riziką“, – pažymi Kauno klinikų Širdies centro Širdies aritmijų skyriaus vadovas gydytojas kardiologas prof. dr. Aras Puodžiukynas.
Prieširdžių virpėjimas – dažniausia ilgalaikė širdies aritmija pasaulyje. Lietuvoje registruota apie 170 tūkst. pacientų, kuriems nustatyta ši diagnozė. Negydomas ar nepakankamai kontroliuojamas prieširdžių virpėjimas didina insulto, širdies nepakankamumo ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų komplikacijų riziką, blogina gyvenimo kokybę.
Intervencinis gydymas dažniausiai svarstomas tuomet, kai medikamentinis gydymas nepakankamai veiksmingas, sukelia šalutinį poveikį arba kai siekiama sumažinti aritmijos pasikartojimo tikimybę.
„Iki šiol dažniausiai taikėme temperatūrines energijas – radiodažninę abliaciją ar krioabliaciją. Pulsinio lauko technologija veikia visai kitu principu: labai trumpi aukštos įtampos impulsai selektyviai veikia širdies raumenį, tačiau mažiau pažeidžia šalia esančias struktūras, tokias kaip stemplė ar nervai“, – sako prof. dr. A. Puodžiukynas.
Procedūra atliekama specializuotoje elektrofiziologijos operacinėje, taikant bendrinę nejautrą. Per nedidelį dūrį šlaunies srityje į veną įvedamas kateteris, kuris venine sistema pasiekia širdį. Specialia adata atliekama tarpprieširdinės pertvaros punkcija – praeinama per pertvarą tarp prieširdžių, ir kateteris nukreipiamas į kairįjį prieširdį. Ten atliekama plautinių venų elektrinė izoliacija – sustabdomas patologinių impulsų patekimas į širdies prieširdį. „Būtent plautinėse venose dažniausiai formuojasi aritmogeniniai židiniai – elektriškai nestabilios ląstelės, galinčios inicijuoti ritmo sutrikimą“, - pažymi profesorius.
Kauno klinikose pasirinkta viena pažangiausių pulsinio lauko sistemų, turinti ilgiausią klinikinę patirtį Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Technologija suteikia galimybę individualiai parinkti kateterio formą ir dydį pagal konkretaus paciento plautinių venų anatomiją. „Tai nėra vienodas sprendimas visiems pacientams. Prieš kiekvieną procedūrą atliekamas trimatis plautinių venų vaizdavimas, įvertinama anatomija ir rizikos veiksniai. Pagal tai parenkame tinkamiausią metodą – krioabliaciją ar pulsinio lauko abliaciją. Tai individualizuoto gydymo pavyzdys“, – pabrėžia prof. dr. Tomas Kazakevičius, Kauno klinikų Širdies centro gydytojas kardiologas.
Prof. dr. Vytautas Zabiela, Kauno klinikų Širdies centre dirbantis gydytojas kardiologas, pažymi, jog statistiniai duomenys rodo, kad apie 70 proc. pacientų po plautinių venų izoliacijos išlieka be prieširdžių virpėjimo epizodų. Kai kuriais atvejais gali prireikti pakartotinės procedūros.
Tam, kad procedūra vyktų sėkmingai, operacinėje dirba multidisciplininė komanda – gydytojai kardiologai, anesteziologai, slaugytojai, pagalbiniai darbuotojai bei medicinos inžinieriai, kurių vaidmuo šiose procedūrose yra itin svarbus. „Aukštosios technologijos medicinoje neatsiejamos nuo stiprios komandos ir patirties. Be žmonių, net pažangiausia įranga neveiktų“, – sako prof. dr. V. Zabiela.
Manoma, kad pulsinio lauko abliacija Kauno klinikose galėtų būti atliekama apie 100 – 150 pacientų per metus. Nuo 2026 m. kovo mėnesio ši procedūra Lietuvoje yra finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo. Pacientai gydytojo kardiologo konsultacijai registruojami tik turint elektroninį siuntimą ir pateikus asmens kodą internetu www.ipr.esveikata.lt arba bendruoju registratūros telefonu +370 37 703 370.
Kauno klinikų informacija
