Kauno klinikų Audinių bankas – svarbi transplantologijos dalis

Kauno klinikų Audinių bankas – svarbi ligoninei, siekiančiai sėkmingai vystyti transplantologiją, dalis. Audinių banke tinkamai paruošiami, apdorojami ir laikomi audiniai ir ląstelės transplantacijoms: ragenos, kraujagyslės, kauliniai ir raumeniniai audiniai, amniono membrana (vidinis vaisiaus dangalų sluoksnis, atskiriamas nuo placentos) ir kraujodaros kamieninės ląstelės. 

Pastaraisiais metais, stebint labai išaugusį transplantacijų skaičių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė, būdama viena iš didžiausių šalies gydymo įstaigų, atliepė didžiulį donorystės poreikį ir pradėjo bendradarbiauti su Kauno klinikų Audinių banku – gruodžio mėnesį Kauno ligoninėje rasti pirmieji du efektyvūs ragenų donorai, kurių audiniai persodinti Kauno klinikų pacientams. 

Pasak Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovo doc. Evaldo Padervinskio, transplantacijų programos plėtra yra viena iš Kauno klinikų strateginių krypčių. „Dėl senstančios visuomenės nuolatos augant ragenų poreikiui, Kauno klinikų audinių bankas stengiasi identifikuoti potencialius donorus visame Kauno mieste, taip siekdami atliepti didėjantį poreikį. Todėl labai džiugu, kad prie transplantacijos programos jungiasi ir LSMU Kauno ligoninė“, – sako docentas.

„Bendradarbiavimas tarp ligoninių ir Kauno klinikų Audinių banko leidžia operatyviai identifikuoti tinkamus donorus ir padidinti ragenos transplantacijų skaičių, grąžinat regėjimą daugiau žmonių“, – mintimis dalijasi LSMU Kauno ligoninės direktorė medicinai prof. Diana Žaliaduonytė. 

„Augant poreikiui vienoje pažangiausių medicinos krypčių – transplantologijoje, stiprėjant mūsų ligoninės mokslo ir kompetencijų potencialui, ateityje bendradarbiavimo apimtys gali  plėstis“, – teigia Kauno ligoninės direktorė medicinai. Ji priduria neabejojanti, kad teigiamų rezultatų duos ir visuomenės edukacija, remiantis mokslu grįstos medicinos laimėjimais.

Kauno klinikų Audinių banko vadovės dr. Aurijos Kalasauskienės teigimu, Audinių banko komada – tarsi tiltas tarp mirusiųjų pasaulio ir gyvųjų. „Mes perduodame tas dovanas, kurias dar gali suteikti mirusieji, kad gyvieji galėtų džiaugtis pagerėjusia gyvenimo kokybe.“

Ji pasakoja, kad didįjį darbą banko veikloje atlieka čia dirbančios slaugytojos ir biologės. „Audinių banke dirba trys bendrosios praktikos slaugytojos ir Kraujodaros kamieninių ląstelių sektoriuje trys biologės. Visas personalas, kuris atlieka manipuliacijas su donorine medžiaga yra baigęs daugybę kursų, mokymų ir savo darbą atlieka itin profesionaliai, – pasakoja dr. A. Kalasauskienė. – Slaugytojos ne tik suranda tinkamą audinių donorą, bendradarbiauja su Nacionaliniu transplantacijos biuru ir Kauno klinikų organų donorų koordinatorių komanda, Kauno ligoninės Patologijos skyriumi, dalyvauja pokalbyje su donoro artimaisiais dėl donorystės galimybės, bet ir pačios vyksta į operacinę ar Patologijos skyrių ir atlieka tam tikrų audinių eksplantacijas.“

Dr. A. Kalasauskienė pastebi, kad dar galima išgirsti mitų apie audinių donorystę. Ji teigia, kad mirusiųjų artimieji vis dar baiminasi paaukoti artimojo ragenas, nes mano, kad mirusiojo veidas gali pakisti. „Norime nuraminti, kad ragenų eksplantacija atliekama kruopščiai ir profesionaliai.“ 

Kauno klinikų Audinių bankas savo veiklą pradėjo 2013 metų vasario 1 dieną ir šiemet džiaugiamasi veiklos dešimtmečiu, o ateityje numatoma dar daugiau planų. Artimiausiu metu Audinių banke planuojama pradėti kraujagyslių ilgalaikį laikymą, t. y. šaldymą, ir odos donorystę.

Kauno klinikų informacija