Nors tuberkuliozės situacija Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius gerokai pagerėjo, ši liga vis dar išlieka aktuali – pagal sergamumą Lietuva tebėra tarp pirmaujančių Europos Sąjungos šalių. Minint Tarptautinę tuberkuliozės dieną, Kauno klinikų filialo Romainių ligoninės vadovas prof. Skaidrius Miliauskas pabrėžia, kad ši liga šiandien yra pagydoma, tačiau itin svarbu ją laiku atpažinti ir pradėti gydymą.
„Tuberkulioze Lietuvoje serga apie 650 žmonių, o Kaune sergamumas siekia apie 15–20 atvejų 100 tūkstančių gyventojų“, – sako prof. S. Miliauskas. Nors liga vis dar išlieka aktuali, situacija Lietuvoje akivaizdžiai gerėja – prieš maždaug 20 metų sergamumas siekė apie 80–90 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Profesorius pabrėžia, kad tuberkuliozė gali paliesti įvairių profesijų ir socialinių grupių žmones, todėl svarbu vengti išankstinių nuostatų.
Užsikrėtimas tuberkulioze dar nereiškia, kad žmogus susirgs. Prof. S. Miliauskas pabrėžia, kad sukėlėjos organizme gali išlikti ilgą laiką, tačiau suserga tik nedidelė dalis užsikrėtusių žmonių. „Lietuvoje užsikrėtusių galėtų būti apie 700 tūkstančių, o pasaulyje – maždaug ketvirtadalis gyventojų. Tačiau realiai aktyvia tuberkulioze suserga tik apie 5 procentai jų“, – sako profesorius. Pasak jo, dažniausiai liga išsivysto nusilpus imunitetui, pavyzdžiui, badaujant, sergant įvairiomis ligomis ar vartojant vaistus, kurie silpnina imunitetą.
Be pagerėjusios ir pagreitėjusios tuberkuliozės diagnostikos, viena iš kitų svarbių mažėjančio sergamumo priežasčių Lietuvoje – pagerėjusios gyvenimo sąlygos. „Tuberkulioze paprastai užsikrečiama dėl ilgo ir glaudaus kontakto su sergančiuoju, ypač blogai vėdinamose, nedidelėse patalpose, kur nepatenka saulės šviesa“, – sako prof. S. Miliauskas. Anksčiau tokios sąlygos buvo kur kas dažnesnės, todėl ligai plisti buvo lengviau. Gerėjanti socialinė aplinka ir gyvenimo kokybė reikšmingai prisidėjo prie sergamumo mažėjimo.
Tuberkuliozės simptomai dažnai yra nespecifiniai ir gali būti panašūs į kitų kvėpavimo takų ligų požymius. „Dažniausiai pasireiškia kosulys, svorio kritimas. Rečiau atkosėjama krauju. Ilgiau trunkant simptomams gali atsirasti nedidelė temperatūra, varginti naktinis prakaitavimas“, – teigia prof. S. Miliauskas. Jei šie simptomai užsitęsia, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Ankstyva diagnostika yra itin svarbi sėkmingam tuberkuliozės gydymui. Kauno klinikų filialo Romainių ligoninėje šiuo metu taikoma greitoji tuberkuliozės genetinė diagnostika. Čia vos per keturias valandas ne tik nustatomas tuberkuliozės sukėlėjas, bet ir įvertinamas jo atsparumas pagrindiniams vaistams nuo tuberkuliozės – rifampicinui ir izoniazidui.
Šiandien Lietuvoje tuberkuliozės gydymas sparčiai tobulėja. Naudojami vaistai atitinka tarptautinius standartus ir yra tokie patys kaip kitose Europos Sąjungos šalyse, JAV bei Kanadoje. „Atspariai tuberkuliozei gydyti naudojame naujus vaistus, kurie yra efektyvūs ir turi mažiau pašalinių poveikių“, – sako prof. S. Miliauskas.
Tuberkuliozė šiandien beveik visais atvejais yra pagydoma, tačiau gydymas trunka mažiausiai pusę metų, o atsparios ligos atveju – iki dvejų metų. Gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, ar pacientas laikosi gydytojų nurodymų ir nenutraukia gydymo per anksti. Laiku nustačius ligą ir tinkamai gydant, įprastai jau po maždaug dviejų mėnesių žmogus tampa nebeužkrečiamas. Tuberkuliozė nėra nuosprendis – tai liga, kurią šiandien galima sėkmingai išgydyti.
Prof. S. Miliauskas priduria, kad šia liga sergantys pacientai neturėtų būti stigmatizuojami: „Dauguma jų nėra tokie, kokius visuomenė kartais įsivaizduoja. Serga įvairių profesijų ir socialinių grupių žmonės – tiek gydytojai, teisininkai ar studentai. Todėl sergantiesiems ypač svarbus visuomenės supratimas ir palaikymas.“
Kauno klinikų Romainių ligoninėje veikianti laboratorija turi visus modernius tuberkuliozės diagnostikos metodus vienoje vietoje ir gali teikti pagalbą ne tik Kauno regiono, bet ir visos šalies pacientams.
Kauno klinikų informacija
