Naujienos

Devynerių metų Kauno klinikų pacientas Arijus serga reta liga – didelės šlapimo pūslės – mažos gaubtinės žarnos – sumažėjusios žarnų peristaltikos sindromu. Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė pastebi, kad tai itin retas, įgimtas ir gyvybei pavojingas sindromas, kurio tikslus paplitimas pasaulyje nėra žinomas. „Visoje mokslinėje literatūroje aprašoma tik vos apie 400 pacientų, sergančių šia liga, o Arijus šiuo metu toks mūsų vienintelis Kauno klinikų pacientas“, – sako ji. 

Nuo kovo 1-osios dienos Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyrius po remonto vėl pradeda dirbti Kardiologijos klinikos pastate. 

Prašome visų pacientų, užsiregistravusių konsultacijai pas gydytojus kardiologus, nuo Kovo 1-osios iškart vykti į Kardiologijos klinikos pastatą.​

Susirgus sunkia liga ar taikant agresyvų ligos gydymą, gali iškilti reprodukcinės sveikatos sutrikimų, lemiančių nevaisingumą arba vaisingumo funkcijos sutrikimus. Tobulėjant medicinai, atsiranda vis daugiau galimybių išsaugoti vaisingumą. Kalbėdama apie vaisingumo išsaugojimo svarbą jauniems žmonėms, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė pabrėžia, kad neretai žmonės, neturintys galimybės susilaukti vaikų, patiria didelį stresą ir tai yra stiprus emocinis sukrėtimas. „Skaičiuojama, kad apie 50 proc. moterų ir 15 proc. vyrų, nebegalintys susilaukti vaikų, tai įvertina kaip didžiausią gyvenimo krizę. Tačiau medicinos pažanga eina į priekį, todėl atsiranda naujų metodų, galinčių padėti išsaugoti vaisingumą“, – pabrėžia gydytoja akušerė ginekologė.

Pacientai, pastebėję įtartiną odos bėrimą ar darinį, galės nuotoliniu būdu pasikonsultuoti su gydytojais dermatovenerologais. Užsiregistruoti nuotolinei gydytojo dermatovenerologo konsultacijai galite Kauno klinikų Pacientų portale. Vėliau telefonu arba el. paštu Jūs būsite pakviestas išplėstinei dermatovenerologo konsultacijai. 

Lietuvoje kasmet storosios žarnos vėžiu suserga apie 1700 žmonių, iš jų apie 1000 neišgyvena. Profilaktinės vėžio patikros programos – vienas iš lengviausių kelių užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Skaičiuojama, kad reguliari patikra gali padėti išvengti daugiau nei 60 proc. mirties atvejų dėl storosios žarnos vėžio. Kauno klinikų pacientas Tadas, paskatintas savo šeimos gydytojo, užsiregistravo sudalyvauti storosios žarnos vėžio profilaktinėje programoje ir atliko slapto kraujo išmatose testą. Vėliau atlikus kolonoskopiją jam aptiktas besimptomis ikivėžinis susirgimas.

Kauno klinikų Audinių bankas – svarbi ligoninei, siekiančiai sėkmingai vystyti transplantologiją, dalis. Audinių banke tinkamai paruošiami, apdorojami ir laikomi audiniai ir ląstelės transplantacijoms: ragenos, kraujagyslės, kauliniai ir raumeniniai audiniai, amniono membrana (vidinis vaisiaus dangalų sluoksnis, atskiriamas nuo placentos) ir kraujodaros kamieninės ląstelės. 

Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės pacientė Gintarė jau po truputį pradeda vaikščioti. Prieš šešerius metus slidinėjimą kalnuose jaunai merginai apkartino patirta stuburo trauma. „Vos tik patyrus traumą, Prancūzijoje medikai atliko stuburo fiksaciją ir operaciją, kurios metu pažeistas slankstelis įtvirtintas implantais, – prisimena mergina. – Bet aš nebegalėjau vaikščioti ir judėjau tik neįgaliojo vežimėlio pagalba.“

Gimdos kaklelio vėžys – vienas dažniausiai moterims diagnozuojamų onkologinių susirgimų. Kasmet pasaulyje ši klastinga liga nustatoma daugiau nei pusei milijono pacienčių, o Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirsta apie 500 moterų. Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė, gydytoja akušerė ginekologė prof. Daiva Vaitkienė teigia, kad aptikus pokyčius nereikėtų baimintis, jog gimdos kaklelio patikros pagalba bus nustatyta ikivėžinė būklė – tai yra laimė laiku diagnozuoti ikivėžinę ligą, kurią pagydžius galima išvengti vėžio.

Kiekvienais metais Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje gama peiliu atliekama virš 1 tūkst. operacijų. Viena iš pacienčių, kuriai pritaikytas gydymas šia inovatyvia technologija, yra 80-metė Rasa. Prieš 15 metų jai ligą išdavė sustingusi plaštaka. Moteris pasakoja, kad visada mėgo rašyti ir didžiavosi gražia rašysena, tačiau pastebėjo, kad tai pasikeitė. „Ranką tapo sunku valdyti. Vėliau atsirado drebulys, – pirmuosius simptomus prisimena pacientė. – Iš pradžių padėjo vaistai, bet po to net ir jie negelbėjo.“

2022 metai Kauno klinikose ypatingi organų transplantacijų skaičiumi: atliktos net 7 širdies ir 19 kepenų transplantacijų. Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas doc. Evaldas Padervinskis pastebi, kad didėjantys transplantacijų skaičiai – organų donorystės programos ir visos daugiadalykės komandos indėlis, gerinantis donorinių organų prieinamumą Lietuvos pacientams.

Kasmet į Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninę kreipiasi daugiau nei 1800 pacientų, kuriems prireikia reabilitacijos paslaugų. Dalis iš jų sunkiai valdantys kojas, dėl to kyla eisenos ir pusiausvyros sutrikimų. Gruodžio mėnesį ligoninė įsitraukė į Europos komisijos finansuojamą „DIH-HERO“ koordinuojamą subprojektą „PURO“, kurio tikslas – reabilitacijos metu išbandyti robotizuotas sistemas, t. y. egzoskeletus, elektrines vaikštynes įvairiomis nervų sistemos ligomis sergantiems pacientams.