2018-09-18

Jei kas nors prieš 20–25 metus būtų parodęs šiais laikais susuktą filmą ir laiko mašina nugabenęs į anuos laikus, nieku gyvu nebūtume patikėję, kad dirbsime tokiomis sąlygomis, naudosime tokio lygio priemones, galėsime suteikti būtiną pagalbą visiems šalies gyventojams“, – kalbėjo Kauno klinikų Širdies aritmijų skyriaus vadovas prof. Aras Puodžiukynas. Šiais laikais galima neįtikėtinai daug nuveikti tiek gydant širdies ritmo sutrikimus, tiek kitas kardiologines ligas. Širdies ritmo sutrikimo rūšys skaičiuojamos dešimtimis. Kai kurios jų nėra pavojingos, o kai kurios tikrai kelia pavojų. „Turime implantuojamų prietaisų širdies ritmo sutrikimams šalinti, kokių niekada neturėjome. Kaip pavyzdys galėtų būti belaidžiai stimuliatoriai, implantuojami į pačią širdį. Nors jie gali mažiau negu klasikiniai, kai kuriems pacientams tampa vieninteliu išsigelbėjimu“, – pasakojo A.Puodžiukynas.
Tuo metu Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovės, kardiologės prof. Jurgitos Plisienės didžiausias siekis – užtikrinti, kad tinkamą būtinąją pagalbą pacientai gautų kuo greičiau. „Širdies ir kraujagyslių ligos yra šio amžiaus epidemija ir išlieka pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Lietuvoje nuo šių ligų miršta daugiau kaip pusė šalies gyventojų, ir tai yra vienas blogiausių rodiklių visoje Europoje“, – teigė gydytoja J.Plisienė. Lietuvoje jau daugiau kaip 10 metų veikia prevencijos programa, skirta didelės širdies ir kraujagyslių rizikos pacientams, pagal kurią pirmiausia riziką įvertina šeimos gydytojas. Jis ypač didelės rizikos pacientus (pavyzdžiui, sergančius cukriniu diabetu) siunčia atlikti detalaus kardiologinio ištyrimo. Žmogus per vieną dieną gauna visą tyrimų paketą, pradedant kraujo tyrimais ir baigiant širdies echoskopija bei kaklo kraujagyslių tyrimu. image003 Large„Turime daugybę pacientų, su kuriais nuolat bendraujame. Matome, kad žmonės, dalyvaujantys šioje programoje, tampa sąmoningesni, daugiau dėmesio skiria rizikos veiksniams, cholesterolio korekcijai, arterinio kraujospūdžio gydymui, sveikesniam gyvenimo būdui, mitybai“, – pasakojo kardiologė J.Plisienė. Nepaisant to, skaičiai liūdina: daugiau kaip 90 proc. prevencijos programoje dalyvaujančių žmonių turi didesnį cholesterolio kiekį, ir šis rodiklis yra vienas didžiausių Europoje. Tačiau vaistų cholesterolio korekcijai daugelis pacientų nevartoja, mat didesnis jo kiekis kraujyje nesukelia aiškiai juntamų negalavimų ir žmogui sunku suprasti, kad per didelis šis rodiklis turi tiesioginį ryšį su didesniu mirštamumu, didesniu infarktų skaičiumi. Kodėl, nepaisant visų medikų pastangų, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išlieka itin didelis? „Priežasčių yra daug. Daugiausia lemia gyvenimo būdas, taip pat ir aplinka, genetika. Todėl sąmoningumo ugdymas, sveikos gyvensenos mokymas turi prasidėti darželyje ir tęstis visą gyvenimą. Kai žmogus subrendęs, turi savo mitybos ypatumus, keisti gyvenimo būdą labai sunku. Be to, reikia įvertinti ir neigiamą šiuolaikinio gyvenimo streso, nesubalansuotos mitybos, mažo fizinio aktyvumo poveikį“, – svarstė prof. J.Plisienė.
Jeigu pacientui vis dėlto prireikė pagalbos, ji turi būti kokybiška ir suteikta laiku. Viena didžiausių problemų Lietuvoje yra būtent paslaugos prieinamumas, didelės eilės, kurios ypač juntamos universitetinėse ligoninėse, mat dauguma žmonių nori patekti konsultuotis tik į jas. Siekiant pagerinti šią situaciją, Kardiologijos klinikos poliklinikoje diegiama nauja vadybos, paslaugų ir darbo kokybės gerinimo metodika „Lean“. Ji visiškai pasiteisino ir jau davė puikiai matomų rezultatų. „Apsvartstėme poliklinikoje vykstančius procesus, optimizavome darbus, pradėjome plačiau taikyti išplėstines konsultacijas, kurių metu kartu su konsultacija pacientui iškart atliekamas instrumentinis tyrimas“, – aiškino gydytoja J.Plisienė. Administracija skatina tokias paslaugas, sudarydama geresnes darbo sąlygas, kai kuriuose konsultuojančių kardiologų kabinetuose atsirado echoskopų ir veloergometrų, todėl kardiologas gali reikiamą diagnostinį tyrimą atlikti iškart, pacientui nelaukiant ilgoje eilėje. Tokios medikams atsivėrusios galimybės smarkiai sutrumpino eiles ir žmonės liko patenkinti, nes nereikia pakartotinai vykti atlikti tyrimų. „Pacientus pradėjome skirstyti pagal sunkumą. Jeigu liga sudėtingesnė ir konsultacija būtina nedelsiant, žmogus iškart ją ir gauna. Kai matome, kad skubi konsultacija nebūtina, pirmenybę teikiame tiems žmonėms, kuriems labiau reikia pagalbos.
Taip pat supaprastinome galimybę patekti pacientams, kurie jau buvo pas II lygio kardiologą. Registracija gerokai paprastesnė internetu, telefonu kartais prisiskambinti sunkiau, tačiau šią problemą taip pat sprendžiame,“ – kalbėjo Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė. Dideliu laimėjimu J.Plisienė laiko smarkiai sutrumpėjusį iš anksto užsiregistravusių pacientų laukimo registratūroje laiką. Tai pavyko padaryti patikrinus ir pagal galimybes sutrumpinus kai kuriuos procesus. Anksčiau registratūroje žmonės laukdavo iki valandos, dabar – iki 15 minučių.
„Pacientų srautas didėja ir net svarstome su kolegomis, kiek dar jis gali didėti. Visi pacientai nori pakliūti į universitetines gydymo įstaigas, tačiau mūsų galimybės ribotos, gydytojas priima tiek pacientų, kiek gali, kad užtikrintų kokybišką konsultaciją, kaip privalu universitetinei ligoninei. Kita vertus, eilių neišvengiama visose pasaulio klinikose, neseniai kongrese kalbėjau su Vokietijos kardiologais – eilė į planinę kardiologo konsultaciją kai kuriuose rajonuose siekia iki vienų metų“, – kalbėjo prof. J.Plisienė. Dėl šios priežasties pacientus būtina skirstyti pagal ligos sunkumą, ir šis kriterijus turi nulemti konsultacijos greitį, o gydytojų kvalikacija, turima įranga suteikia galimybes priimti sunkiausios būklės pacientus.

Lrytas.lt informacija ir nuotrauka