Jau dešimtą kartą spalio 29-ąją pasaulyje minima Insulto diena. Ta proga medikai primena apie insulto rizikos veiksnius, pirmuosius ligos požymius ir kodėl, įvykus insultui, svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos. Pasaulinei insulto dienai skirtą viešą paskaitą Kauno klinikose skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinikos profesorius, Kauno klinikų Insultų centro vadovas Antanas Vaitkus.

Jau antrus metus Lietuvoje sėkmingai veikia insulto klasterių sistema ir kasmet auga atliktų inovatyvių procedūrų skaičius. Lietuva iš kitų šalių išsiskiria tuo, kad jau tris dešimtmečius insultą patyrusių pacientų skaičius nesikeičia. Rodos, kas nenorėtų išvengti insulto? Deja, kol kas nesimato prošvaisčių ir galimybių pasiekti svarbiausią tikslą – kad pagaliau pavyktų sumažinti sergamumą insultu.

Profesoriaus Antano Vaitkaus teigimu, kiekvienas žmogus jau nuo mažens turėtų rūpintis savo sveikata. Visuomenė privalo žinoti insulto rizikos veiksnius, kaip jų galima išvengti arba bent iš dalies kontroliuoti. Net 90 procentų insulto rizikos veiksnių galima koreguoti ir gydyti. Aukštas kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio koncentracija, nutukimas, rūkymas, nejudrumas, širdies ritmo sutrikimai, cukrinis diabetas – šie veiksniai vieną dieną gali nulemti sunkią ligą ir negalią. Medikai pastebi, kad dabar net ir jauni žmonės turi ne vieną insulto riziką didinantį veiksnį.

„Reikėtų, kad visuomenės sveikatos specialistai, šeimos gydytojai būtų aktyvesni, jau nuo mažens vaikus skatintų vadovautis sveikos gyvensenos principais, suaugusius informuotų apie jų turimus rizikos veiksnius, – tikino profesorius A. Vaitkus. – Žinodami riziką didinančius veiksnius, žmonės galėtų imtis veiksmų, kad sumažintų insulto tikimybę. Pavyzdžiui, tinkamai gydant arterinę hipertenziją, insulto riziką galima sumažinti 40 procentų. Kontroliuoti rizikos veiksnius padeda įvairių specialybių gydytojai – šeimos gydytojai, kardiologai, endokrinologai, akušeriai ginekologai, nefrologai, dietologai.“

Jei jau insulto išvengti nepavyko, svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos. Pasak Insulto integruotos sveikatos priežiūros valdymo komiteto pirmininkės prof. Daivos Rastenytės, tam būtina gerai organizuota ir integruota pagalbos teikimo sistema. Šioje grandinėje svarbus vaidmuo tenka šalia esantiems žmonėms, kurie turi atpažinti insulto požymius, kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, o jos personalas – nedelsiant vežti pacientą į specializuotą insultų centrą, kur jam galima operatyviai atlikti būtiniausius tyrimus ir taikyti reikalingą gydymą.

Prieš dvejus metus Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota ir pernai pradėta įgyvendinti Integruotos sveikatos priežiūros strategija insulto srityje lėmė, kad vis daugiau pacientų sulaukia šiuolaikinio ūminio insulto gydymo. Šešiuose Lietuvoje veikiančiuose insulto centruose taikomas patogenezinis išeminio insulto gydymas – trombo tirpdymas vaistais (intraveninė trombolizė) arba mechaninis jo pašalinimas (trombektomija). Kauno klinikose šių inovatyvių procedūrų skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo dešimteriopai. Vien per 2014 metus atlikta daugiau nei 160 intraveninių trombolizių ir 40 trombektomijų. Šiais metais per 10 mėnesių trombolizės procedūrų atlikta tiek, kiek per visus praėjusius metus.

Kasmet į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių atvyksta apie 2000 pacientų, patyrusių insultą. Bet tik kas trečias pacientas į specializuotą centrą patenka laiku, kad būtų galimybė taikyti naujausius insulto gydymo būdus. Šį rudenį Traumų ir skubios pagalbos centre pradėjo veikti dar vienas angiografas, kuriuo bus atliekamos pasveikimo tikimybę didinančios trombo šalinimo procedūros. Kad naujausius pagalbos būdus taikyti būtų saugu ir veiksminga, pacientas turi spėti į 4,5 valandos trukmės "langą" - laiką, per kurį pradedamas insulto gydymas.

Kauno klinikų informacija

LSMU SMD Neurologijos būrelio vaizdo įrašas apie pirmuosius insulto simptomus ir insulto profilaktiką: https://goo.gl/kd2qPs

Daugiau Kauno klinikų naujienų - socialiniame tinkle Facebook.