Endometriozė – lėtinė, uždegiminė liga, kurios metu į gimdos gleivinę panašus audinys išplinta už gimdos ertmės ribų, sukeldamas tam tikrus simptomus, kurie vargina moterį ir kenkia jos gyvenimo kokybei. Visame pasaulyje šia liga serga apie 176 milijonus reprodukcinio amžiaus moterų. „Lietuvoje tikslaus sergančiųjų skaičiaus nustatyta nėra, tačiau jis galėtų svyruoti tarp 60-90 tūkstančių“, – sako Povilas Jukna, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas. Apie endometriozę, ligos simptomus ir gydymo galimybes kalbamės su P. Jukna.

 

Kokie yra pagrindiniai ligos simptomai?

8 iš 10 endometrioze sergančios moterys jaučia ligos simptomus. Simptomai būna susiję su lėtiniu dubens skausmu, skausmingomis, gausiomis mėnesinėmis, skausmingais lytiniais santykiais ir šlapinimusi, tuštinimusi, su mėnesinėmis nesusijusiu kraujavimu bei kraujavimu po lytinių santykių.

Kaip diagnozuojama endometriozė?

Endometriozė gali būti diagnozuojama ginekologinių operacijų metu, kai pašalinamas pažeistas endometriozės audinys ar organas bei paimama biopsija ir ištiriama gydytojų patologų. Taip pat laparoskopijos metu, kai paimamas audinio gabalėlis iš kiaušidės, pilvaplėvės ar kitų organų, tačiau tam tikros biopsijos, pavyzdžiui, gimdos kaklelio ar makšties gali būti paimtos ir ambulatoriškai, paprasto vizito pas ginekologą metu.

Kadangi ne kiekvienai moteriai gyvenime prireikia atlikti operacijas, tad diagnostiką pradedame nuo tikslios anamnezės surinkimo, apžiūrime ją ginekologinėje kėdėje, atliekame ultragarsinio ar magnetinio rezonanso tyrimą, tačiau šie būdai – tik pagalbiniai metodai.

Tikimasi, kad ateityje pavyks diagnozuoti šią ligą ne operacijos metu, o atlikus kraujo, šlapimo ar seilių tyrimus. 

Kaip reaguoja moteris, sužinojusi, kad jai diagnozuota endometriozė?

Yra žinoma, kad nuo simptomų pradžios iki ligos diagnozės gali praeiti net 6-10 metų, moteriai tenka apsilankyti ne pas vieną gydytoją specialistą. Tad moteris, ilgai jaučianti simptomus, suprastėjusią gyvenimo kokybę, išgirdusi diagnozę gali justi palengvėjimą. Kitais atvejais moterys nusimena, nes ši liga vis dar apipinta mitais, kuriuos jos žino ir jais tiki. Gydytojų tikslas – suteikti kuo daugiau informacijos, paaiškinti, kas laukia, kaip galime jai padėti, paneigti mitus ir atsakyti į visus kilusius klausimus.

Koks yra taikomas gydymas?

Dažniausiai skiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės arba tik progestino tabletės, tačiau yra kitų alternatyvų, pavyzdžiui, GnRh antagonistų ar GnRh agonistu, aromatozių, anti progestagenų skyrimas. Jeigu gydymas vaistais nepadeda ar moteris turi padidėjusią vėžio riziką, atliekama operacija. Vienos operacijos būna lengvesnės, kurių metu užtenka pašalinti esančią endometriozės cistą, kitais, labai retais atvejais, jei endometriozė giliai išplitusi šlapimo pūslėje, storojoje žarnoje, kreipiamės pagalbos į gydytojus urologus, chirurgus. 

Kokios gali būti endometriozės komplikacijos?

Komplikacijos dažniausiai susijusios su simptomais – tuštinimosi, šlapinimosi sutrikimai, apie 15 proc. moterų, sergančių endometriozę, dėl suprastėjusios gyvenimo kokybės suserga ir depresija. Taip pat šiek tiek padidėja kiaušidžių, krūties ir skydliaukės vėžio rizika.

Endometriozė taip pat yra susijusi su nevaisingumu – iki pusės moterų, sergančių šia liga, susiduria su vaisingumo sutrikimais. Dėka gerėjančių technologijų, platesnių gydytojų specialistų žinių apie vaisingumą, Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre dirbantys specialistai moterims gali padėti. Rezultatai – džiuginantys, tad drąsiai galime teigti, kad šiais laikais moterys, sergančios endometrioze, gali tapti mamomis.

Kauno klinikų informacija