Osle įvykusiame susitikime pradėta įgyvendinti iniciatyva, kuria siekiama užkirsti kelią vėžiniams susirgimams ir neinfekcinėms ligoms. Projektą „JAPreventNCD“ finansuoja Europos Sąjunga, o jo biudžetas – 95,5 mln. eurų, t. y. 20 proc. viso ES sveikatos biudžeto.  Šis novatoriškas projektas sutelkia 25 valstybes bendroms pastangoms spręsti didėjančią tarpvalstybinę neinfekcinių ligų naštą.

Neužkrečiamosios ligos, įskaitant vėžį, 2 tipo cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas bei kvėpavimo takų ligas, kelia didelius iššūkius visuomenės sveikatai. Daugiau kaip 75 proc. žmonių susiduria su šių ligų rizika. Nesveika mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas ir fizinis pasyvumas yra gerai žinomi rizikos veiksniai, tačiau visuomeninės ir ekonominės išlaidos vis didėja – vien tik Europos Sąjungoje dėl neinfekcinių ligų kasmet sveikatos priežiūrai išleidžiama 115 mlrd. eurų. Tai, kartu su visais žmonių patiriamais sveikatos sutrikimais, pabrėžia, kad reikia skubiai imtis koordinuotų veiksmų.

Prof. Rasa Ugenskienė, Kauno klinikų Genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė, sako, kad dalyvavimas šiame projekte leidžia prisidėti prie tarptautinės iniciatyvos, siekiančios sumažinti lėtinių neinfekcinių ligų naštą. „Projekto metu bus vertinami įvairūs veiksniai, didinantys susirgimų riziką, taip pat numatomos galimos prevencinės priemonės. Kauno klinikose planuojama atlikti genetinius tyrimus onkologiniams pacientams, siekiant nustatyti paveldimo vėžio sindromus“, – pasakoja profesorė.

Norvegijos vadovaujamu ir daugiau nei 100 partnerių remiamu bendru projektu siekiama kovoti su neužkrečiamosiomis ligomis ir jų rizikos veiksniais tiek individualiu, tiek visuomenės lygmeniu. Linda Granlund, Norvegijos sveikatos direktorato koordinavimo skyriaus vadovė ir skyriaus direktorė, pabrėžia, kad vėžys ir kitos neinfekcinės ligos sudaro didelę dalį visų ligų Europoje. „Neužkrečiamųjų ligų galima išvengti, deja, iki šiol mums nepavyko veiksmingai ir koordinuotai spręsti šios problemos. Šis projektas yra paradigmos pokytis, nes 20 proc. sveikatos biudžeto skiriama prevencijai – tai yra besikeičiančio Europos požiūrio į sveikatą simbolis,“ – sako L. Granlund.

Visoje Europoje susiduriama su panašiais iššūkiais, ypač dėl populiacijos pokyčių ir pandemijų. Knutas-Inge Kleppas, Norvegijos visuomenės sveikatos instituto profesorius, pabrėžia, kad reikia vieningo požiūrio. „COVID-19 pandemija išryškino tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą sprendžiant sveikatos krizes. Neinfekcinės ligos, nors ir lėčiau progresuojančios, yra didelė sveikatos problema, dėl kurios reikia imtis koordinuotų veiksmų,“ – sako profesorius.

Kauno klinikos dalyvauja Europos Sąjungos „ES – sveikatos labui“ programos lėšomis finansuojamame „Cancer and other NCDs Prevention – Action on Health Determinants (JAPreventNCD)“ projekte. Projekto tikslas – mažinti vėžio ir kitų neinfekcinių ligų sergamumą, šalinant bendrus rizikos veiksnius. Šiame projekte dalyvauja 25 Europos šalys ir 99 partneriai bei daugiau kaip 10 asocijuotų partnerių. 

Kauno klinikų ir JA PreventNCD informacija