Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – viena iš dažniausių lėtinių kvėpavimo sistemos ligų ir trečia pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje, tačiau apie 70 proc. susirgimų vis dar lieka nediagnozuoti. Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė doc. dr. Kristina Biekšienė primena, kad dusulys, varginantis kosulys ar skrepliavimas nėra natūralus senėjimo požymis ar ilgalaikio rūkymo pasekmė, su kuria būtina susitaikyti. „Tai gali būti pirmieji LOPL ženklai, todėl tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros specialistai turi būti budrūs ir laiku įvertinti šiuos simptomus“, – sako docentė.

LOPL būdingi lėtiniai kvėpavimo simptomai atsiranda dėl kvėpavimo takų ar plaučių pažeidimo, kurį dažniausiai sukelia įkvepiamos žalingos dalelės ar dujos, dažniausiai susijusios su ilgalaikiu tabako rūkymu. Ligos išsivystymui taip pat gali turėti įtakos aplinkos tarša, darbo vietos netinkamos sąlygos ar tam tikri įgimti veiksniai. „Pirmuosius simptomus pacientai dažnai priskiria vyresniam amžiui, o gydytojai – kitoms kvėpavimo ar širdies ligoms, kurių požymiai gali būti labai panašūs. Dalis rūkančiųjų, pajutę simptomus, taip pat vengia kreiptis į specialistus, manydami, kad jų savijauta – „normali“ ilgalaikio rūkymo pasekmė“, – teigia doc. dr. K. Biekšienė. 

Gydytoja pabrėžia, kad kuo vėliau nustatoma liga, tuo greičiau ji progresuoja. „Anksti pradėtas gydymas gali reikšmingai sumažinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę, sulėtinti plaučių funkcijos blogėjimą ir sumažinti ligos paūmėjimų skaičių. Tačiau net ir nustačius LOPL, susiduriama su papildomais iššūkiais – dalis pacientų netinkamai vartoja paskirtus vaistus, o apie 70 proc. paūmėjimų nėra užfiksuojami, todėl gydymas laiku nepakoreguojamas.Tai lemia tolesnę ligos progresiją ir didina komplikacijų riziką“, – priduria ji.

Svarbiausias žingsnis, galintis pakeisti ligos eigą, yra visiškas rūkymo nutraukimas. Vaistai padeda palengvinti simptomus, sumažinti paūmėjimų dažnį ir, kaip įrodyta, mažina mirtingumą, tačiau tik visiškai nutraukus rūkymą galima sulėtinti ligos progresavimą. „Ankstyvas įsikišimas yra būtinas ne tik diagnozavus LOPL, bet ir dar prieš jai išsivystant. Rūkantis žmogus, pastebėjęs pirmuosius simptomus, turėtų kreiptis į gydytoją ir kuo anksčiau atlikti spirogramą – tyrimą, leidžiantį patvirtinti diagnozę“, – sako docentė.

Lapkričio mėnesį gydytojai pulmonologai siekė atkreipti dėmesį į ligos paplitimą ir pabrėžė ankstyvos diagnostikos svarbą. „Raginame pacientus nedelsti ir įvertinti savo simptomus, o medikus – nepamiršti lėtinės plaučių ligos tikimybės tiek rūkančiam, tiek nerūkančiam pacientui, jei vargina užsitęsę kvėpavimo sistemos nusiskundimai“, – akcentuoja doc. dr. K. Biekšienė.

Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje teikiamos visapusiškos lėtinių kvėpavimo sistemos ligų diagnostikos ir gydymo paslaugos. Kasmet klinikoje gydoma daugiau nei 500 pacientų, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga. Pulmonologijos klinika taip pat prisideda prie tarptautinių kvėpavimo ligų prevencijos iniciatyvų, dalyvaudama Europos projekte JARED. 

Pacientai, jaučiantys užsitęsusius kvėpavimo sistemos simptomus, kviečiami kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl išsamesnio įvertinimo ir, esant poreikiui, siuntimo gydytojo pulmonologo konsultacijai.

Lankstinukas sveikatos priežiūrios specialistams

Kauno klinikų informacija