Suvalkijoje gyvenančios Laimutės šeimos kasdienybėje yra viena nuolatinė stotelė – kas dvi savaites visi kartu važiuoja į Kauno klinikas. Čia Laimutė, jos sūnūs Dainius ir Ramūnas bei anūkė Aistė gauna pakaitinę fermento terapiją dėl retos paveldimos Fabry ligos.

Devynmetis Renars iš Jelgavos (Latvija) šiandien džiaugiasi vaikyste – gali važiuoti dviračiu, žaisti su kamuoliu, savarankiškai pavalgyti, piešti ir svajoja išmokti rašyti dešine ranka. Dar visai neseniai berniukas dėl distonijos, itin retos genetinės ligos, negalėjo kontroliuoti dešinės rankos ir kojos judesių. Viltį gyventi visavertį gyvenimą jam sugrąžino Kauno klinikų neurochirurgų atlikta giliosios smegenų stimuliacijos operacija – vienintelė tokio pobūdžio procedūra vaikams Baltijos šalyse.

Penktadienį, kovo 6-ąją, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) inauguruotas antrajai kadencijai išrinktas rektorius profesorius, daktaras, akademikas Rimantas Benetis.

Rektorius prisiekė garbingai vadovauti Universitetui, puoselėti jo istorines tradicijas. LSMU rektoriui įteiktos specialiosios rektoriaus insignijos, jį sveikino valstybės vadovai, aukštųjų mokyklų rektoriai, kiti iškilūs asmenys.

Kauno klinikų Širdies centre pradėta taikyti pulsinio lauko abliacija – naujos kartos metodas, skirtas prieširdžių virpėjimui gydyti. „Ši technologija leidžia greičiau ir selektyviau atlikti plautinių venų elektrinę izoliaciją, mažinant aplinkinių audinių pažeidimo riziką“, – pažymi Kauno klinikų Širdies centro Širdies aritmijų skyriaus vadovas, gydytojas kardiologas prof. dr. Aras Puodžiukynas.

Vasario 28 dieną minima Tarptautinė retų ligų diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą, jų iššūkius ir poreikius, skatinti geresnį šių ligų supratimą, ankstyvą diagnostiką ir laiku teikiamą pagalbą pacientams bei jų artimiesiems. Ši diena primena, kad nors liga statistiškai gali būti reta, žmogui ji tampa labai asmeniška – jo kasdienybės, ateities ir viso gyvenimo dalimi.

Retos kepenų ligos ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų, tačiau nediagnozuotos jos neretai baigiasi kepenų ciroze ar net kepenų transplantacijos poreikiu. Šiandien Kauno klinikose pacientams, sergantiems retomis kepenų ligomis, siūlomos diagnostikos ir gydymo galimybės, kurios dar prieš dešimtmetį buvo prieinamos tik didžiausiuose Europos centruose. Tai išsami genetinė ir molekulinė diagnostika, daugiadalykė specialistų priežiūra, biologinė terapija bei galimybė sudėtingiausius klinikinius atvejus aptarti su užsienio ekspertais.

Kauno klinikose Ligitai diagnozuota viena sunkiausių preeklampsijos formų – HELLP sindromas, kuriam būdingi kepenų funkcijos sutrikimai, trombocitų sumažėjimas ir kraujo ląstelių irimas. Dėl staiga pablogėjusios būklės ir visiško, tačiau laikino, regėjimo praradimo buvo priimtas skubus sprendimas atlikti cezario pjūvio operaciją. Laiku suteikta daugiadalykė pagalba leido stabilizuoti tiek Ligitos, tiek jos dukros būklę.

Kauno klinikos, kartu su partneriais – Klaipėdos universiteto ligonine, Respublikine Panevėžio ligonine ir Respublikine Šiaulių ligonine, plečia skubiosios telemedicinos tinklą Vidurio ir Vakarų Lietuvoje – prie projekto planuojama prijungti 24 regionų ligonines, kurių gydytojai galės nuotoliniu būdu konsultuotis su aukštesnio lygio gydymo įstaigų specialistais, taip pat norima išbandyti virtualios ligoninės modelį. 

Gustės gydymo istorija prasidėjo, kai mergaitei buvo vos dešimt mėnesių. Iš pirmo žvilgsnio įprasti peršalimo simptomai netruko komplikuotis – liga progresavo, išsivystė plaučių uždegimas, o vėliau ir hemolizinis ureminis sindromas – reta, bet sunki liga, pažeidžianti inkstus ir kraują. Dėl šios ligos mergaitei išsivystė inkstų nepakankamumas. Kauno klinikose, prieš pat žiemos šventes, vos penkerių metų Gustei atlikta gyvoji inksto transplantacija – organo donore tapo jos mama Deimantė.

Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje pradėjo veikti antroji intensyviajai naujagimių terapijai skirta centrinė monitoravimo stotis – dar vienas žingsnis stiprinant pačių mažiausių pacientų saugą ir į šeimą orientuotą priežiūrą. Moderni sistema leidžia centralizuotai ir nuotoliniu būdu stebėti gyvybinius rodiklius bei operatyviai reaguoti į jų pokyčius.