Naujienos

Sporto medicina aktuali ne tik aukšto meistriškumo sportininkams, bet ir kiekvienam, kuriam svarbus fizinis aktyvumas, saugus sportavimas, traumų prevencija bei reabilitacija. Profilaktinė sportuojančio asmens patikra naudinga tiek pradedantiesiems, tiek jau sportuojantiems, nes padeda pasirūpinti, kad fizinis krūvis būtų naudingas, o ne žalingas. Sporto medicinos gydytojas atlikęs tyrimus ir įvertinęs organizmo adaptaciją fiziniam krūviui, rekomenduos optimalų fizinį krūvį tiek sportuojančiam, tiek ir fiziškai aktyviam asmeniui. 

Staiga pakilus ima svaigti galva, akyse pradeda mirgėti, o po ilgesnio stovėjimo apima silpnumas? Tai – nebūtinai tik paprastas nuovargis. Tokie pojūčiai gali būti susiję su staigiu kraujospūdžio kritimu atsistojus (ortostazine hipotenzija). Ši būklė dažnai lieka nepastebėta, tačiau gali padidinti griuvimų, traumų bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Be to, esant stipresniam kraujospūdžio kritimui žmogus gali prarasti sąmonę ir nualpti – patirti taip vadinamąją sinkopę.
Apie tai, kokie simptomai turėtų kelti nerimą, kokias sveikatos problemas gali išduoti galvos svaigimas ir kaip šią būklę galima suvaldyti, pasakoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė, neseniai įsteigto Sinkopių sektoriaus vadovė docentė Diana Rinkūnienė.
 

Informuojame, kad dėl remonto darbų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos skyrius laikinai persikėlęs į Kauno klinikų Centrinio pastato 5-6 aukštus.

Metukų Urtė šiandien džiaugiasi vaikyste – gali drąsiai maudytis, keliauti prie jūros, tarti pirmuosius žodžius. Dar neseniai jos kvėpavimą palaikė tracheostominis vamzdelis, o kalbos, verksmo ar juoko garsų tėvai neturėjo progos išgirsti. Įprastą kvėpavimo takų funkciją mergaitei padėjo atkurti sudėtinga operacija taikant CO₂ lazerį.

Kauno klinikose pacientams vis dažniau siūlomos dienos chirurgijos paslaugos, kurios leidžia operacijas atlikti tą pačią dieną, sumažinti stacionarinio gydymo poreikį ir užtikrinti greitesnį sveikimą. Pacientų atsiliepimai rodo pokytį – nors anksčiau ne vienas nerimaudavo dėl trumpo buvimo ligoninėje, dabar dažnas džiaugiasi galimybe greičiau grįžti į namus. „Šiandien pacientai vis dažniau pozityviai vertina galimybę pasinaudoti dienos chirurgijos paslaugomis. Trumpesnis buvimo laikas ligoninėje siejamas su mažesne hospitalinių infekcijų rizika, mažesniu patiriamu stresu ir spartesniu paciento sveikimo procesu. Vis dažniau girdime klausimą: ar tikrai dar būtina būti ligoninėje?“ – pastebi prof. Algimantas Tamelis, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos vadovas.

Neurologiniai sutrikimai tampa vis aktualesne visuomenės sveikatos problema – jie jau dabar sudaro daugiau nei 15 proc. viso ligų masto pasaulyje, lenkdami širdies ir kraujagyslių ar onkologines ligas. Prognozuojama, kad iki 2050 metų su tam tikrais smegenų veiklos sutrikimais pasaulyje gyvens beveik 5 milijardai žmonių. Pasak Kauno klinikų Neurologijos klinikos Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovo prof. Kęstučio Petrikonio, rūpintis smegenų sveikata turime visą gyvenimą – ne tik tada, kai jau pasireiškia simptomai, bet ir prevenciškai, kaip neatsiejama bendros sveikatos dalimi.

Kauno klinikose genų terapija nuo spinalinės raumenų atrofijos (SRA) suleista beveik šešių mėnesių berniukui. Tai – jau antrasis vaikas Lietuvoje, gydomas šiuo pažangiu metodu, ir pirmasis, kuriam šis gydymas finansuotas valstybės lėšomis. „Genų terapija leidžia sustabdyti šios retos ir klastingos ligos progresavimą. Taikydami pažangiausius gydymo metodus galime suteikti vaikams viltį gyventi visavertį gyvenimą“, – teigia Milda Dambrauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja vaikų neurologė.

Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje duris atvėrė jau trečioji Šeimos-naujagimių intensyviosios terapijos palata. Ji skirta anksčiau laiko gimusiems ar sunkiai sergantiems naujagimiams ir jų šeimoms – čia mažyliai intensyvios terapijos sąlygomis gydomi šalia visą parą esant jų tėvams. Naujai atidarytos palatos išskirtinumas – galimybė kartu gyventi ir slaugyti ne tik vieną kūdikį turinčioms šeimoms, bet ir susilaukus dvynių. Visą laiką, kol šeimos būna palatoje, naujagimių būklė stebima ir vertinama personalo, o prireikus specialistai nedelsdami suteikia reikiamą pagalbą. 

„Vis liečiu ir liečiu savo odą negalėdama patikėti, kad ji mano... niekada neturėjau tokios gražios odos“, – atvirai pasakoja Kauno klinikų pacientė Ieva, nuo gimimo gyvenusi su sunkia atopinio dermatito forma. Šiandien moteris džiaugiasi iš esmės pasikeitusia gyvenimo kokybe – po ilgų metų ieškojimų Kauno klinikose jai pritaikytas pažangus imuninį atsaką koreguojantis gydymas ir pasiekti puikūs rezultatai.

Liepos mėnesį Kauno klinikos mini 85-erių metų sukaktį – reikšmingą etapą mūsų bendruomenės istorijoje. Šia ypatinga proga darbuotojų vaikai buvo pakviesti nupiešti, kaip jie mato Kauno klinikas – savo tėvų darbovietę.

Kauno klinikų pacientas Edgaras prisimena, kad būdamas aktyvus, sportą mėgstantis paauglys ėmė vis dažniau vengti fizinės veiklos. Pacientui kitame mieste buvo diagnozuota genetinė liga - spinalinė raumenų atrofija (SRA), o išgirdęs apie galimybę gydytis suaugusiems skirtomis nusinerseno injekcijomis Kauno klinikose, kreipėsi čia ir netrukus pradėjo gydymą. „Edgaras, patekęs į Kauno klinikas, labiausiai skundėsi kojų silpnumu – tai vienas dažniausių simptomų, pasireiškiančių vyresniems SRA sergantiems pacientams“, – pažymi Evelina Grušauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro vadovė, gydytoja neurologė.

Birželį Kauno klinikos mini reikšmingą medicinos istorijos datą – 25-ąsias kepenų transplantacijos metines. Per ketvirtį amžiaus nuo pirmosios sėkmingos operacijos ši sritis tapo neatsiejama nuo modernios medicinos praktikos Lietuvoje, o Kauno klinikų transplantacijų centras šiandien yra vienas moderniausių šalyje.