Prieš 10 metų lėtine mieloleukemija susirgusi Janina prisimena ligos simptomus, kurie iš pradžių jai nepasirodė labai rimti ar specifiniai. „Pamenu, kurį laiką jaučiausi labai pavargusi, būdavo silpna. Kartais atrodydavo, kad net galvą sunku pakelti“, – pasakojo Kauno klinikų pacientė. Visgi ji nenumojo ranka į nekaltus simptomus ir kreipėsi į savo šeimos gydytoją. 
Pasak pacientės, atlikti kraujo tyrimai parodė pakilusį leukocitų skaičių. „Tuo metu pradėjau jausti stiprų kairiojo šono skausmą, ėmiau karščiuoti. Nedelsiant užsiregistravau pas Kauno klinikų gydytoją hematologą. Čia man paėmė kaulų čiulpų mėginį ir nustatė netikėtą diagnozę – lėtinę mieloleukemiją. Taip prasidėjo ilgai trunkantis gydymas.“
„Diagnozavus ligą pacientei buvo taikomas pažangus gydymas, kuris tęsiamas iki šiol. Paskirtas inovatyvus gydymas yra sėkmingas, pasiekta remisija – liga visiškai atsitraukė“, – džiaugiasi Kauno klinikų Hematologijos skyriaus vadovas doc. Rolandas Gerbutavičius. 
Doc. R. Gerbutavičiaus teigimu, šiandien prognozės lėtine mieloleukemija sergantiems pacientams yra gana optimistinės – išgyvena devyni pacientai iš dešimties. Docento teigimu, iki išrandant naujus taikinių vaistus, išgyvendavo tik kas penktas šią liga susirgęs pacientas. 
„Didžioji dalis pacientų skiriant gydymą jaučiasi puikiai – dirba, užsiima įprasta veikla. Daliai pacientų pasireiškia švelnūs šalutiniai poveikiai, kuriuos galima suvaldyti“, – antrina Kauno klinikų gydytoja hematologė Vilma Svetickienė. 
„Esu labai dėkinga Kauno klinikų medikams už veiksmingą gydymą. Jūs visi esate nuostabūs“, – sakė Janina.
Šiuo metu vis daugiau kalbama apie gydymo nutraukimą, kai pasiekiama ilgalaikė ir gili remisija. Iki 40 proc. tokių pacientų, nutraukus gydymą, liga neatsinaujina. Kitiems 60 proc. pacientų liga grįžta. Pasak gydytojos V. Svetickienės, svarbu tai, jog pacientų kraujas tiriamas kas mėnesį ir jei pasireiškia nežymus blogojo junginio koncentracijos padidėjimas kraujyje, anksti atnaujintas gydymas gali užkirsti kelią tolesniam ligos vystymuisi. 
R. Gerbutavičius primena, jog ligos simptomai yra nespecifiniai ir būdingi daugeliui onkohematologinių susirgimų. „Svorio kritimas, prastas apetitas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, bendras silpnumas, skausmas po kairiuoju šonkaulių lanku, – ligai būdingus simptomus vardina gydytojas. – Žinoma, trečdaliui pacientų nustatant diagnozę simptomų nebūna, tačiau pastebimi pokyčiai kraujyje. Pavyzdžiui, gali padidėti leukocitų skaičius, sumažėti hemoglobino koncentracija kraujyje, kisti trombocitų skaičius.  Kartais apčiuopiama padidėjusi blužnis.“
Rugsėjo 22 diena – Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos žinomumo diena. Siekiant atkreipti dėmesį į kraujo ligas, Kauno klinikų centrinis vestibiulis rugsėjo mėnesį papuoštas raudonais skėčiais. Tikimasi, kad ši socialinė iniciatyva atkreips visuomenės dėmesį į kraujo ligas ir paskatins reguliariai tikrintis sveikatą. 
Lėtinė mieloleukemija – tai piktybinė liga, kurios metu periferiniam kraujyje ir kaulų čiulpuose ženkliai padaugėja mieloidinės kilmės leukocitų. Per metus Lietuvoje lėtine mieloleukemija suserga 25-30 žmonių.

Kauno klinikų informacija ir nuotraukos

Pasaulyje nuo sepsio kas 3,5 sekundes miršta žmogus – tai yra apie 9 mln. mirčių kasmet. Ši organizmo būklė gali išsivystyti kiekvienam, tačiau infekcijų profilaktika, ankstyva diagnostika ir gydymas gali užkirsti kelią šiai grėsmingai būklei, sako Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos gydytoja prof. Dalia Adukauskienė. 

Šiais metais meningokokinė infekcija jau pareikalavo aukų. Tačiau Lukas – vienas laimingųjų, įveikusių grėsmingą ligą. „Visą gyvenimą liksime dėkingi nuostabiems Kauno klinikų gydytojams už tai, kad turime savo sūnelį šalia“, – gerų žodžių medikams negaili dvimečio Luko mama Silvija.