Naujienos

Prieš 10 metų lėtine mieloleukemija susirgusi Janina prisimena ligos simptomus, kurie iš pradžių jai nepasirodė labai rimti ar specifiniai. „Pamenu, kurį laiką jaučiausi labai pavargusi, būdavo silpna. Kartais atrodydavo, kad net galvą sunku pakelti“, – pasakojo Kauno klinikų pacientė. Visgi ji nenumojo ranka į nekaltus simptomus ir kreipėsi į savo šeimos gydytoją. 
Pasak pacientės, atlikti kraujo tyrimai parodė pakilusį leukocitų skaičių. „Tuo metu pradėjau jausti stiprų kairiojo šono skausmą, ėmiau karščiuoti. Nedelsiant užsiregistravau pas Kauno klinikų gydytoją hematologą. Čia man paėmė kaulų čiulpų mėginį ir nustatė netikėtą diagnozę – lėtinę mieloleukemiją. Taip prasidėjo ilgai trunkantis gydymas.“
„Diagnozavus ligą pacientei buvo taikomas pažangus gydymas, kuris tęsiamas iki šiol. Paskirtas inovatyvus gydymas yra sėkmingas, pasiekta remisija – liga visiškai atsitraukė“, – džiaugiasi Kauno klinikų Hematologijos skyriaus vadovas doc. Rolandas Gerbutavičius. 
Doc. R. Gerbutavičiaus teigimu, šiandien prognozės lėtine mieloleukemija sergantiems pacientams yra gana optimistinės – išgyvena devyni pacientai iš dešimties. Docento teigimu, iki išrandant naujus taikinių vaistus, išgyvendavo tik kas penktas šią liga susirgęs pacientas. 
„Didžioji dalis pacientų skiriant gydymą jaučiasi puikiai – dirba, užsiima įprasta veikla. Daliai pacientų pasireiškia švelnūs šalutiniai poveikiai, kuriuos galima suvaldyti“, – antrina Kauno klinikų gydytoja hematologė Vilma Svetickienė. 
„Esu labai dėkinga Kauno klinikų medikams už veiksmingą gydymą. Jūs visi esate nuostabūs“, – sakė Janina.
Šiuo metu vis daugiau kalbama apie gydymo nutraukimą, kai pasiekiama ilgalaikė ir gili remisija. Iki 40 proc. tokių pacientų, nutraukus gydymą, liga neatsinaujina. Kitiems 60 proc. pacientų liga grįžta. Pasak gydytojos V. Svetickienės, svarbu tai, jog pacientų kraujas tiriamas kas mėnesį ir jei pasireiškia nežymus blogojo junginio koncentracijos padidėjimas kraujyje, anksti atnaujintas gydymas gali užkirsti kelią tolesniam ligos vystymuisi. 
R. Gerbutavičius primena, jog ligos simptomai yra nespecifiniai ir būdingi daugeliui onkohematologinių susirgimų. „Svorio kritimas, prastas apetitas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, bendras silpnumas, skausmas po kairiuoju šonkaulių lanku, – ligai būdingus simptomus vardina gydytojas. – Žinoma, trečdaliui pacientų nustatant diagnozę simptomų nebūna, tačiau pastebimi pokyčiai kraujyje. Pavyzdžiui, gali padidėti leukocitų skaičius, sumažėti hemoglobino koncentracija kraujyje, kisti trombocitų skaičius.  Kartais apčiuopiama padidėjusi blužnis.“
Rugsėjo 22 diena – Tarptautinė lėtinės mieloleukemijos žinomumo diena. Siekiant atkreipti dėmesį į kraujo ligas, Kauno klinikų centrinis vestibiulis rugsėjo mėnesį papuoštas raudonais skėčiais. Tikimasi, kad ši socialinė iniciatyva atkreips visuomenės dėmesį į kraujo ligas ir paskatins reguliariai tikrintis sveikatą. 
Lėtinė mieloleukemija – tai piktybinė liga, kurios metu periferiniam kraujyje ir kaulų čiulpuose ženkliai padaugėja mieloidinės kilmės leukocitų. Per metus Lietuvoje lėtine mieloleukemija suserga 25-30 žmonių.

Kauno klinikų informacija ir nuotraukos

Pasaulyje nuo sepsio kas 3,5 sekundes miršta žmogus – tai yra apie 9 mln. mirčių kasmet. Ši organizmo būklė gali išsivystyti kiekvienam, tačiau infekcijų profilaktika, ankstyva diagnostika ir gydymas gali užkirsti kelią šiai grėsmingai būklei, sako Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos gydytoja prof. Dalia Adukauskienė. 

Šiais metais meningokokinė infekcija jau pareikalavo aukų. Tačiau Lukas – vienas laimingųjų, įveikusių grėsmingą ligą. „Visą gyvenimą liksime dėkingi nuostabiems Kauno klinikų gydytojams už tai, kad turime savo sūnelį šalia“, – gerų žodžių medikams negaili dvimečio Luko mama Silvija.

Nuo rugsėjo mėnesio Kauno klinikų gydytojams atlyginimas keliamas 16 proc., o  slaugytojams – 14 proc. Sveikatos apsaugos ministerija tam skyrė apie 3,7 mln. eurų papildomų lėšų, pratęsdama periodišką medicinos sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą.

Nuo rugsėjo 1 d. iš vidinių Kauno klinikų resursų 7 proc. atlyginimai kils ligoninės medicininio ir nemedicininio personalo specialistams, o minimalią algą gaunantiems darbuotojams alga didės nuo 2020 m. sausio 1 d.

Kauno klinikų informacija
 

Kauno klinikų bendruomenė naujuosius mokslo metus pasitiko tradicinėje tradicinėje šventinėje Mokslo ir žinių dienos penkminutėje. 

„Rugsėjo pirmosios šventė – tai diena, kai laukiame naujų mokslo metų ir einame į darbą su noru nuveikti dar daugiau. Džiaugiamės progresu, kurį jau pavyko pasiekti praėjusiais mokslo metais: turime strateginį planą, kurį įgyvendiname ir jau matome jo rezultatus. Į rugsėjo mėnesį vyksiančius vadovų mokymus per parą laiko užsiregistravo daugiau nei 150 žmonių. Jaučiame, kad einame teisingu keliu, nes žmonės nori pokyčių. Girdime, ką sako jaunoji karta. Kviesime rimtai pažiūrėti į pakopinių kompetencijų modelio diegimą, nes tai yra unikali galimybė peržiūrėti ir atnaujinti rezidentūros programas. Sieksime, kad naujoji karta džiaugtųsi studijomis mūsų universitete,“ – kalbėjo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
 

Šiandien Lina ant rankų sūpuoja vaikelį ir džiaugiasi motiniškais rūpesčiais. Prieš metus  ši idilė jai buvo tarsi svajonė. Jaunai moteriai buvo diagnozuotas gimdos kaklelio nepakankamumas, dėl šio sindromo ji patyrė du 18 ir 17 savaičių persileidimus. Tačiau Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojai akušeriai ginekologai dr. Vytautas Abraitis ir doc. dr. Eimantas Švedas moters svajonę pavertė realybe. Pirmą kartą Lietuvoje laparaskopiniu būdu apsiūtas gimdos kaklelis – tai metodas, kurio metu gimdos kaklelis neatsiveria ir taip išvengiama persileidimo. Gydytojai skaičiuoja, kad tokių operacijų per metus galėtų būti mažiausiai penkios. 

Žvairumas – pirmasis simptomas, kuris paskatino Laimą kreiptis į Kauno klinikų medikus. Po išsamių tyrimų moteris išgirdo netikėtą žinią – jai buvo diagnozuoti du smegenų dangalų augliai. „Viena meningeoma buvo kaktos srityje, kita – prie smegenų kamieno. Niekad nebūčiau pagalvojus, kad tokią ligą gali parodyti netikėtai atsiradęs žvairumas“, – pasakoja Laima. 

Asta serga paveldima liga – inkstų policistoze, dėl kurios prieš tris metus jai išsivystė sunkus ir negrįžtamas inkstų nepakankamumas. Gydymas hemodializėmis kurį laiką moteriai tapo vienintele išeitimi, leidžiančia gyventi. Šiandien, praėjus aštuoniems mėnesiams nuo inksto transplantacijos, ji neslepia džiaugsmo ašarų, dėkoja donoro artimiesiems už lemtingą sprendimą, o medikams – už sėkmingą gydymą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje gama peiliu atliktos pirmosios 50 operacijų pacientams, kuriems šis gydymas tapo vienintele viltimi pasveikti. 

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. gegužės-birželio mėnesiais atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Iš viso apklausta 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18-74 metų iš visos Lietuvos. 

Kauno klinikos siekia užtikrinti naudos pacientui (angl. patient-centered) modelį ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugas gaunančių pacientų ir jų artimųjų patirtis ligoninėje. Todėl įsteigė Pacientų tarybą ir kviečia tapti jos nariais.

Pacientų tarybą sudaro 7 nariai, paskirti 3 metų kadencijai. Pacientų tarybos nariais kviečiami tapti nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurie geba atstovauti pacientų interesams ir (ar) yra pacientų visuomeninės organizacijos atstovai. Pageidautina – tiesiogiai susidūrę su Kauno klinikose teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis (yra gydęsis, konsultavęsis arba jo artimasis yra gydęsis, konsultavęsis Kauno klinikose).

Pacientų taryba – tai patariamasis organas, kuris Kauno klinikų administracijai teiks rekomendacinio pobūdžio siūlymus dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir procesų tobulinimo.

Prašymą laisva forma siųskite el.p. atstove.spaudai@kaunoklinikos.lt  iki rugsėjo 10 d. Bus susisiekta tik su atrinktais kandidatais. Konfidencialumas garantuojamas.

Liepos 1 dieną šalies medikų gretas papildė 10 naujų skubiosios medicinos gydytojų, baigusių studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Šie gydytojai parengti skubią pagalbą pacientams teikti dar greičiau ir efektyviau.