Naujienos

Kamilė – pirmoji paauglė Lietuvoje, kuriai pritaikytas gydymas CFTR moduliatoriais, skirtais gydyti retą lėtinę ligą – cistinę fibrozę. Doc. Valdonė Misevičienė, Kauno klinikų Vaikų lėtinių kvėpavimo organų ligų centro vadovė, pastebi, kad šie vaistai gali paveikti ligos mechanizmą ir visiškai pakeisti pacientų sveikatą bei ligos prognozę. „Šiandien mes jau galime pasidžiaugti pirmaisiais teigiamais rezultatais ligos valdymo kontrolėje. Mergaitė jaučiasi geriau – mažiau vargina kosulys, sumažėjo sekreto gamyba“, – pažymi doc. V. Misevičienė.

Krūties vėžys – dažniausiai diagnozuojamas vėžio tipas, kurio diagnozę kiekvienais metais išgirsta apie du milijonus moterų visame pasaulyje. Šiuo metu taikomi krūties vėžio diagnostikos metodai turi tam tikrų trūkumų – jonizuojančių spinduliuočių poveikį, dideles išlaidas ir nemažą klaidingai teigiamų rezultatų skaičių. Todėl Kauno klinikos, kaip klinikinis partneris, įsitraukė į projektą „ThermoBreast“, kurio tikslas – išbandyti naują, nekenksmingą ir bekontaktę krūtų ištyrimo technologiją – krūtų termografiją, kuria galima atlikti krūtų patikrą visų amžiaus grupių moterims.

Gegužės 27-ąją minima Tarptautinė Skubiosios medicinos diena. Šiais metais, minint šią dieną, daug dėmesio skirta saugumo užtikrinimui skubiojoje pagalboje. Kalbamės su Audriu Kukulskiu, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos skubiosios medicinos gydytoju, apie darbą skubiojoje medicinoje ir saugios darbo aplinkos svarbą. 

Randas gimdoje lieka po atliktos cezario pjūvio operacijos (CPO) ar po kitų ginekologinių operacijų gimdoje. Daugėjant atliekamų CPO skaičiui, randas gimdoje tampa vis aktualesne problema pacientei ir gydytojams specialistams. „Per pastaruosius du dešimtmečius daugelio pasaulio šalių duomenimis CPO skaičius išaugo nuo 12 proc. iki 21 proc. Kauno klinikose operacijų skaičius vis auga ir 2022 metų duomenimis pasiekė 28,5 proc., tad natūralu, kad daugėja pacienčių, turinčių randą gimdoje“, – teigia dr. Eglė Savukynė, Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė. 

Šiandien Kauno klinikose vyko pradinio gaivinimo kursai nemedicininiam ligoninės personalui. Iš viso apmokyta 150 Kauno klinikų darbuotojų iš įvairių nemedicininių padalinių. Mokymų dalyviai mokėsi suteikti pirmąją pagalbą: atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, uždėti turniketą, esant masyviam kraujavimui, ir kaip padėti šalia užspringusiam žmogui. Pradinio gaivinimo ir pirmosios pagalbos principų kolegas mokė Kauno klinikų Skubiosios medicinos, Anesteziologijos bei Intensyviosios terapijos klinikų gydytojai ir gydytojai rezidentai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos dalyvauja Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Europos horizontas“ (angl. Horizon Europe) lėšomis finansuojamame projekte „IMPACT-AML“. Šiuo klinikiniu tyrimu siekiama įvertinti standartinius gydymo metodus pacientams, sergantiems sunkiai gydomu onkologinių ligų recidyvu arba gydymui atsparia ūmine mieloleukemija ir surasti naujus veiksmingus gydymo metodus tokioms ligoms gydyti.

Gegužės 19 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė motinos pieno donorystės diena. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos personalas neišnešiotų naujagimių mamų vardu dėkoja visoms pieno donorėms, dėl kurių paaukoto pieno mažyliai gali augti ir sveikti. Prof. Rasa Tamelienė, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė, pastebi, kad 2016 metais klinikos darbuotojų iniciatyva ir rėmėjų pagalba įkurtas Donorinio motinos pieno bankas sėkmingai veikia jau septintus metus.

Minint Pasaulinę motinos pieno donorystės dieną, kalbamės su Vilma Ivanauskiene, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos gydytoja neonatologe, ir Rima Vazgiene, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos slaugytoja.

Kauno klinikų pacientė Loreta jau seniai gyveno su aukštu kraujo spaudimu, gėrė jį mažinančius vaistus ir nuolat lankydavosi pas gydytoją. Moters sveikata suprastėjo po sesers laidotuvių. „Praėjus kelioms dienoms po laidotuvių, pajutau stiprų krūtinės skausmą, vėliau išpylė šaltas prakaitas, pakilo kraujo spaudimas, – pasakojimą pradeda Loreta. – Iš pradžių šių simptomų nesureikšminau, nes galvojau, kad tai tiesiog nuo streso.“

Šiandien Kauno klinikose vyko Lietuvos Kariuomenės organizuojamų tarptautinių karinių pratybų „Geležinis vilkas 23-1“ medicininių pratybų dalis.

Linai antrojo nėštumo metu pastebėta prasiplėtusi pilvo aorta. „Nors vaisius buvo mažo svorio, tačiau buvo sunku vaikščioti, greitai pritrūkdavo oro, jutau keistą pulsaciją pilve, – prisimena moteris. – Kadangi laukiausi, gydytojai įtarė, kad pulsacija gali būti susijusi su vaisiau žagsėjimu“. Tačiau gimus dukrai ir dusuliui išlikus, Lina kreipėsi į gydytoją kardiologą Vilniuje. Kasmet ten lankydamasi sužinojo, kad kylančiosios aortos dalis pamažu plečiasi, reikalinga operacija. Ji buvo atlikta Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, dar po 5 metų ten pat operuota ir pilvinė aortos dalis.

Gegužės 12 dieną Kauno klinikose vyko išvažiuojamasis Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis. Jo metu daugiausiai dėmesio skirta pasiruošimui ekstremaliosioms situacijoms bei sveikatos mokslų studijų klausimams. 

Per du dešimtmečius nuo pirmos atliktos kepenų transplantacijos Kauno klinikose, įvyko didelis progresas transplantacijų procese – nuo 1-2 transplantacijų per metus, šiuo metu atliekamos beveik kelios dešimtys. Per šį laikotarpį kepenų transplantacijos tapo gerai organizuotu procesu, kai atsiradus tinkama donorui, kiekvienas šioje procedūroje dalyvaujantis medikas žino ką ir kaip tinkamai paruošti. Doc. dr. Tomas Vanagas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas, sako, kad anksčiau kepenų transplantacija būdavo neregėto mąsto įvykis, nutinkantis kelis kartus per metus, o dabar – įprasta ligoninės veikla, reikalaujanti patirties, energijos ir susitelkimo.