Socialinis darbuotojas

Socialinis darbas medicinoje yra profesinė veikla, padedanti spręsti asmens, šeimų, bendruomenių socialines problemas, susijusias su sveikatos sutrikimais, skatindama socialinę kaitą, sustiprinimą asmens socialinių funkcijų. Sveikatos priežiūroje socialinį darbą dirba socialiniai darbuotojai,
specialistai, kurių darbo paskirtis – sustiprinti į sveikatos priežiūros įstaigą besikreipiančio ar joje besigydančio asmens prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, atnaujinti ryšius su bendruomene, padedant jam integruotis į visuomenę, ir skatinti pilnavertiškesnį asmens socialinį funkcionavimą. Specialistai, įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį, turi specializuotas žinias, kurios reikalingos dirbant su įvairiomis pacientų grupėmis, vertina socialinę situaciją, kurioje pacientai turi funkcionuoti, organizuoja psichosocialinę pagalbą.

Kauno klinikose socialiniai darbuotojai dirba Reabilitacijos, Psichiatrijos, Onkologijos, Neonatologijos, Akušerijos ir ginekologijos, Vaikų ligų, Šeimos medicinos klinikose ir filialuose: Kauno Onkologijos ligoninėje, Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis”, Kulautuvos reabilitacijos ir Romainių tuberkuliozės ligoninėje.

Socialinio darbuotojo funkcijos komandoje

Dalyvauja surenkant paciento socialinę anamnezę, vertina situaciją ir organizuoja pagalbą.
Socialinė anamnezė (informacijos rinkimas apie pacientą: artimuosius, šeimyninę padėtį, darbingumą, gyvenimo sąlygas, šeimos medicininę istoriją, žalingus įpročius, socialinius šeimos ryšius), socialinis darbuotojas padeda pacientui ir medicinos personalui savo kompetencijos ribose.
Esant poreikiui, atstovauja pacientą vietinėje GKK, NDNT, kitose įstaigose,
Suteikia informaciją reikalingą neįgalumo, darbingumo lygio bei specialiųjų poreikių nustatymui ir pagal poreikį tvarko dokumentus,
Suteikia informaciją apie priklausančias lengvatas, valstybės paramą, pasikeitus paciento socialinei grupei,
Esant indikacijoms, organizuoja paciento perkėlimą į slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigas, kitas medicinines įstaigas, paciento namus;
Rengia informacinius raštus dėl paciento socialinių problemų į įvairias institucijas.

Kada prireikia socialinio darbuotojo pagalbos?

Stacionarizavus pacientą, neturintį PSD, socialinis darbuotojas informuojamas, siekiant išsiaiškinti draudimo sutvarkymo galimybes.
Stacionarizavus pacientą, kuris galimai priskiriamas socialinės rizikos grupėms, neturi asmens tapatybės dokumentų, socialinių ryšių, ir manote, kad gali kilti problemų pasibaigus paciento gydymosi laikui, prašome apie tokį pacientą visada informuoti socialinį darbuotoją.
Stacionarizavus pacientą, kuriam numatomas tolesnis gydymas slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigoje, prašome apie tai informuoti socialinį darbuotoją, nelaukiant gydymo pabaigos, kadangi būtina išankstinė registracija į slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigą (eilės trukmė – iki 2-3 mėn.).
Stacionarizavus senyvo amžiaus pacientą, neturintį artimųjų ir/ar nenorinčių juo rūpintis, neturint kur išleisti pacientą po stacionarizavimo, socialinis darbuotojas informuojamas, siekiant organizuoti paciento apgyvendinimą trumpalaikės ar ilgalaikės globos įstaigoje (eilės trukmė – iki 1 mėn.).
Mirus vienišam pacientui, kai nėra kam paimti kūno, socialinis darbuotojas informuojamas, siekiant sutvarkyti dokumentus dėl laidojimo valstybės lėšomis.

Kaip informuoti socialinį darbuotoją dėl jo poreikio skyriuje?

Dėl pacientui reikalingų socialinių paslaugų, prašome per LIS padaryti prieigą socialinei darbuotojai. Taip pat galime skambinti telefonais +37037326767, +37061886676, ar į Operatyvųjį darbo koordinavimo centrą.