DIDŽIAUSIA ALMA MATER
Kauno klinikos – didžiosios Lietuvos medikų dalies alma mater. Išgyvenusios daugybę istorijos vingių Kauno klinikos iki šių dienų išlaikė pirminę universiteto ligoninės paskirtį – gydyti pačiomis sunkiausiomis ligomis sergančius pacientus, garantuoti medicinos studijų galimybę bei kurti ir diegti inovacijas į klinikinę praktiką. Kauno klinikų pasiekimai nebūtų įgyvendinti be mokslo, mokymo ir gydymo praktikos vienovės. Klinikos yra būsimų gydytojų rengimo vieta, čia vykdomos visų pakopų universitetinės medicinos studijos.
NUO VIZIOS IKI STAMBIAUSIO OBJEKTO TARPUKARYJE
Prof. Vladas Lašas (1924–1940 metais dirbęs Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto dekanu) turėjo labai aiškią Universiteto klinikų viziją: tai daugiaprofilinė ligoninė, kurioje vyksta gydomasis, pedagoginis ir mokslinis darbas. 1940 m. pradėjusi veikti ligoninė pateisino statytojų lūkesčius ir tapo viena moderniausių ligoninių šalyje, siekianti vieno tikslo – geresnės sveikatos Lietuvos žmonėms.
Kauno klinikų statybai XX a. 4-ame dešimtmetyje buvo skirtas 12 ha sklypas VII forto rajone, prie šv. Luko ligoninės. 1935 m. architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis paruošė sklypo Eivenių g. eskizinį projektą. 1936 m. VDU Medicinos fakulteto ir Kauno miesto tarybos atstovai aptarė galimas naujos ligoninės statybas. Paskelbtas tarptautinis statybų projekto konkursas ir gauti 6 projektai: 4 lietuvių, 2 užsieniečių. Pirmąją premiją laimėjo prancūzų architekto Urbeno Kasano projektas. Jam talkino architektas Eli Ušanovas. Dviaukščio Patologinio anatomikumo pastatą patikėta projektuoti vietiniam architektui Feliksui Bielinskiui. Statybos komisija pastatų ir jų dalių planų brėžinius analizavo kartu su medikais bei ekspertais, davė pastabas, prašė keisti kai kurias vietas. Per 5 mėnesius buvo paruoštas galutinis Klinikų 6 korpusų projektas. Numatyta statyti 518 lovų Kliniką. 1937 m. liepą pašventintas kertinis statybų akmuo.
Klinikos buvo vienas stambiausių statomų objektų tarpukario Lietuvoje. Pirmą kartą buvo mechanizuoti kai kurie darbai, pirmą kartą naudotas vibruotas betonas, naujoviškai statytos laiptinės, pastatytas 75 m aukščio kaminas. Tai buvo pirmoji gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje visi pastatai sujungti 2,2–2,3 m pločio požeminiais tuneliais su pusapskritimio formos praplatėjimais priešingomis kryptimis vežamų krovinių prasilenkimui, išvedžiotos inžinerinės komunikacijos. Daugiau apie Klinikų tunelius skaitykite čia.
PAŽANGIAUSIA LIGONINĖ
Klinikos buvo įrengtos pagal pažangiausių medicinos technologijų reikalavimus: ligoninių palatos radiofikuotos, su šviesos signalizacija, langai perslenkamos sistemos, vėdinant apsaugantys nuo tiesioginio šalto oro patekimo. Statybos darbai truko iki 1939 m. liepos mėn. Klinikų plotas siekė apie 160 tūkst. kv. metrų. Lovų skaičius nuo planuotų 518 padidėjo iki 663. Visa Klinikų statyba kainavo 11 mln. litų, su įrengimais – apie 14 mln. litų. Pirmuoju Klinikų direktoriumi 1939 m. paskirtas VDU Teismo ir socialinės medicinos katedros vedėjas pulkininkas prof. Kazys Oželis. Klinikos eksploatuoti pradėtos 1940 m. liepos mėnesį.
1941 m. pradžioje Klinikose veikė 750 lovų stacionariniai skyriai. 1941-06-23–1944-07-29 Kauno universiteto klinikos paverstos Vokietijos kariuomenės ligonine, kuriai vadovavo prof. Kazys Oželis ir dr. Gileris. Vokiečių okupacijos metais karo ligonine paverstose Klinikose buvo gydoma iki 5000 sužeistųjų. Vokietijos kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos Klinikos tapo Raudonosios armijos Karo ligonine Nr. 2386. Karo metais pastatai išliko nesugriauti, bet išgrobstytas turtas, šviesūs rūmai perdažyti maskuojančia spalva. Sovietų kariuomenė Klinikas paliko 1945 spalio 11 dieną.
Nuo 1964 m. buvo vykdomos naujos statybos, rekonstruoti seni pastatai. 1967 m. pastatytas Medicinos instituto mokomasis ir laboratorijų korpusas, 1972 m. – Akušerijos ir ginekologijos korpusas, 1974 m. – Akių ligų korpusas, 1977 m. – Kardiologijos korpusas, 1982 m. – Neurochirurgijos korpusas, 1988 m. – Endokrinologijos korpusas, 2007 m. – Kardiochirurgijos korpusas. Net dvejos įkurtuvės švęstos 2012 m., kai duris atvėrė naujas Vaikų ligų klinikos pastatas ir Radiologinės diagnostikos centras. 2014 m. po rekonstrukcijos atidarytas Onkologijos ir hematologijos korpusas, 2015 m. – didžiausias Baltijos šalyse Traumų ir skubios pagalbos centras.
Šiandien paminklosauginiu požiūriu Kauno klinikų statinių ansamblis yra vertingas nacionalinis objektas, visiškai išlikęs ir nepakeitęs savo pagrindinės funkcijos. 2005 balandžio 29 d. LR Kultūros ministro įsakymu „Dėl nekilnojamų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Kauno klinikų statinių kompleksas pripažintas saugoma nekilnojama kultūros vertybe. 2008 m. gegužės 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 450 „Dėl kultūros paveldo objekto paskelbimo kultūros paminklu“ Kauno klinikų statinių kompleksas paskelbtas kultūros paminklu.
KAUNO KLINIKŲ PAVADINIMŲ KAITA
1940 m. – Vytauto Didžiojo universiteto klinikos
1948 m. – Kauno srities klinikinė ligoninė
1952 m. – Respublikinė Kauno klinikinė ligoninė
1980 m. – Klinika prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno medicinos instituto
1986 m. – Petro Jašinsko klinikos
1990 m. – Kauno akademinės klinikos
1998 m. – Kauno medicinos universiteto klinikos
2010 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos
2013 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
KAUNO KLINIKŲ VADOVAI
Nuo 2013 m. Renaldas Jurkevičius – habilituotas daktaras, profesorius, gydytojas kardiologas.
1995–2013 m. Juozas Pundzius – habilituotas daktaras, profesorius, gydytojas chirurgas.
1989–1995 m. Leonas Kondrotas – gydytojas neurochirurgas.
1986–1989 m. Antanas Vinkus – gydytojas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas.
1945–1986 m. Petras Jašinskas – medicinos mokslų daktaras, docentas, gydytojas rentgenologas-radiologas.
1939–1944 m. Kazys Oželis – pulkininkas leitenantas, medicinos mokslų daktaras, profesorius, gydytojas patologas.
