Pacientų istorijos

Lauros ir Dariaus kelias į tėvystę truko kelerius metus ir pareikalavo ne tik kantrybės, bet ir drąsos priimti sprendimą ieškoti pagalbos. Ilgą laiką porai nepavyko pastoti, buvo atlikti įvairūs tyrimai, tačiau aiškaus atsakymo, kodėl šeimai nepavyksta susilaukti pirmagimio, nebuvo. „Ieškojome problemos, bandėme gydytis, kreipėmės pagalbos ir į privačias gydymo įstaigas, bet galiausiai atsidūrėme Kauno klinikose, kur Reprodukcinės medicinos centro specialistai padėjo mūsų sūnui Arnui išvysti pasaulį“, – pasakoja Laura.

Mokytoja dirbanti Lina iš Jonavos pasakoja, kad energijos stoka, nuolatinis mieguistumas bei dusulys ilga laiką buvo tapę jos kasdienybės dalimi. Dar 2014 metais jai buvo diagnozuota itin reta kraujo vėžio forma - mielofibrozė. Nors ligos progresavimą kurį laiką padėjo stabdyti vaistai ir periodiškai atliekamos kraujo transfuzijos, reikšmingą savijautos pagerėjimą moteris pajuto pradėjusi gydymą hiperbarine oksigenoterapija (HBOT) Kauno klinikose.

Kompiuterinės tomografijos tyrimo metu diagnozuota klastinga patologija 60-ies metų kėdainiškei tapo rimtu išbandymu, o išgirsta diagnozė paskatino ieškoti pažangiausių medicinos sprendimų. Šios paieškos moterį atvedė pas dr. Andrių Pranculį, Kauno klinikų Radiologijos klinikos Intervencinės radiologijos skyriaus vadovą, kuris, siekdamas suvaldyti pavojingą būklę, atliko unikalią minimaliai invazyvią inksto arterijos aneurizmos gydymo procedūrą – ji atlikta per riešo arteriją (radialine prieiga), panaudojant specialų kraujo tėkmę nukreipiantį implantą.

Penkiolikmečio Lauryno istorija prasidėjo prieš dvejus metus po, atrodytų, paprasto nelaimingo atsitikimo – jis nukrito nuo dviračio ir susitrenkė galvą. Iš pradžių rimtesnių pasekmių nebuvo pastebėta, tačiau po kurio laiko berniuko savijauta ėmė sparčiai blogėti – jis vos nulaikė šaukštą rankoje, pradėjo vilkti koją.

Ilgą laiką pasikartojantys pilvo skausmai ir vis dažnėjančios infekcijos pacientei Ritai tapo sudėtingos ir retos diagnozės pradžia. Kauno klinikose atlikus išsamius tyrimus, jai nustatyta Karoli liga – itin reta įgimta kepenų liga, kuri progresuodama gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Ligai pažengus, moteriai Kauno klinikose atlikta kepenų transplantacija.

Kai vaikas po sunkios traumos pirmą kartą atsistoja ant kojų, šeimai tai nėra tik medicininis rezultatas. Tai akimirka, kurioje telpa baimė, laukimas, specialistų darbas ir viltis, kad gyvenimas po truputį grįš į įprastas vėžes. Per pirmuosius metus Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikoje tokių akimirkų buvo ne viena. Vieniems vaikams čia teko iš naujo mokytis vaikščioti, kitiems – atgauti judesius ar sustiprėti po traumų, dar kitiems – išmokti daugiau savarankiškumo kasdienybėje. Šalia jų visą šį laiką buvo ne tik moderni įranga, bet ir specialistų komanda, kuri reabilitaciją supranta kaip nuoseklų darbą kartu su vaiku ir jo šeima. 

Trylikametės Liepos gyvenimas klostėsi įprastai, kol vieną dieną per kūno kultūros pamoką ją netikėtai užklupo stiprus galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas. „Radau dukrą gulinčią visuomenės sveikatos specialistės kabinete ant kušetės, visą drebančią, susiėmusią už galvos. Ji skundėsi, kad jai labai karšta ir stipriai skauda galvą. Buvo labai baisu, nes tokių stiprių simptomų anksčiau nebuvo“, – prisimena Liepos mama Akvilė.

Sudėtinga onkologinė liga ir ilgas gydymo kelias – su tokiais iššūkiais teko susidurti 45-erių ukrainiečiui Aleksandrui iš Žytomyro. Jo gydymo kelias prasidėjo Ukrainoje, o svarbiausias etapas vyko Kauno klinikose, kur jam buvo taikomas nuoseklus, kelių etapų gydymas.

Suvalkijoje gyvenančios Laimutės šeimos kasdienybėje yra viena nuolatinė stotelė – kas dvi savaites visi kartu važiuoja į Kauno klinikas. Čia Laimutė, jos sūnūs Dainius ir Ramūnas bei anūkė Aistė gauna pakaitinę fermento terapiją dėl retos paveldimos Fabry ligos.

Devynmetis Renars iš Jelgavos (Latvija) šiandien džiaugiasi vaikyste – gali važiuoti dviračiu, žaisti su kamuoliu, savarankiškai pavalgyti, piešti ir svajoja išmokti rašyti dešine ranka. Dar visai neseniai berniukas dėl distonijos, itin retos genetinės ligos, negalėjo kontroliuoti dešinės rankos ir kojos judesių. Viltį gyventi visavertį gyvenimą jam sugrąžino Kauno klinikų neurochirurgų atlikta giliosios smegenų stimuliacijos operacija – vienintelė tokio pobūdžio procedūra vaikams Baltijos šalyse.

Kauno klinikose Ligitai diagnozuota viena sunkiausių preeklampsijos formų – HELLP sindromas, kuriam būdingi kepenų funkcijos sutrikimai, trombocitų sumažėjimas ir kraujo ląstelių irimas. Dėl staiga pablogėjusios būklės ir visiško, tačiau laikino, regėjimo praradimo buvo priimtas skubus sprendimas atlikti cezario pjūvio operaciją. Laiku suteikta daugiadalykė pagalba leido stabilizuoti tiek Ligitos, tiek jos dukros būklę.

Gustės gydymo istorija prasidėjo, kai mergaitei buvo vos dešimt mėnesių. Iš pirmo žvilgsnio įprasti peršalimo simptomai netruko komplikuotis – liga progresavo, išsivystė plaučių uždegimas, o vėliau ir hemolizinis ureminis sindromas – reta, bet sunki liga, pažeidžianti inkstus ir kraują. Dėl šios ligos mergaitei išsivystė inkstų nepakankamumas. Kauno klinikose, prieš pat žiemos šventes, vos penkerių metų Gustei atlikta gyvoji inksto transplantacija – organo donore tapo jos mama Deimantė.