Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius sako, kad per šiuos metus, kurie buvo labai sunkūs, medicina ir sveikatos sistema atlaikė didžiulius išbandymus, paaugo ir patobulėjo. „Džiaugiamės, kad Kauno regiono situacija yra valdoma dėka bendradarbiavimo tarp regiono ligoninių ir savivaldos institucijų. Bendradarbiavimas su savivaldybėmis, valdant COVID-19 pandemiją, buvo ir išlieka labai svarbus. Iššūkiai, su kuriais susidūrėme, pamokos, kurias visi kartu išmokome, mus šiek tiek ramesnius veda į gyvenimą su šia, o galbūt ateityje – ir su kitomis pandemijomis“, – pastebi prof. habil. dr. R. Jurkevičius.
COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas doc. dr. Vaidotas Gurskis pabrėžia, kad prieš metus, prasidėjus pandemijai, gydymo įstaigoms pagrindiniu iššūkiu tapo sunkia COVID-19 ligos forma sergančių pacientų srautų valdymas ir planinių paslaugų užtikrinimas kitomis ligomis sergantiems pacientams. „Šiandien jau daugiau žinome apie COVID-19 ligą, turime sistemą, kaip valdyti pacientų srautus, nuolat bendraujame su Kauno regiono savivaldybių ir gydymo įstaigų atstovais, stebime, kaip keičiasi situacija viso regiono ligoninėse, bendradarbiaujame su Greitąja medicinos pagalba, pervežant pacientus. Tai padeda sutaupyti laiko, sekti besikeičiančią situaciją ir užtikrinti medicininių paslaugų teikimą visiems pacientams“, – teigia docentas.
Prasidėjus COVID-19 ligos sukeltai pandemijai, su nemenkais iššūkiais susidūrė ir Kauno regiono savivaldybių atstovai. Kaip teigia Jurbarko savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, pandemijos laikotarpiu visoms savivaldybėms teko skirtingi iššūkiai, o žinių apie ligą nebuvo daug, todėl reikėjo remtis užsienio valstybių patirtimi ir ruoštis blogiausiam scenarijui. „Siekėme užtikrinti karantino kontrolę, dezinfekavome viešąsias erdves. Per šiuos metus supratome, kad būdami atskirai šios pandemijos neįveiksime. Mums padėjo bendradarbiavimas su kolegomis iš kitų savivaldybių, konsultacijos su gydymo įstaigų specialistais ir mokslininkais, – sako meras. – Aktualiausias šių dienų klausimas – vakcinacija, nes norime paskiepyti kuo daugiau gyventojų.“
Siekiant suvaldyti pandemiją, svarbu paskiepyti kuo didesnę dalį visuomenės. Mokslininkų duomenys rodo, kad paskiepijus net ir nedidelę gyventojų dalį, sergamumas šia liga mažėja. „Vienam žmogui pasiskiepijus COVID-19 vakcina, kitų šeimos ūkio narių rizika užsikrėsti sumažėja 30 proc. Taip pat jau yra žinoma, kad skiepijimas gali sumažinti sunkių COVID-19 ligos formų skaičių, todėl tai nuteikia viltingai“, – teigia Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė. LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė antrina, kad nors dar yra daug neaiškumų apie vakcinas nuo COVID-19, trys dalykai jau yra aiškūs ir jais mes turime vadovautis: pirma, vakcinos apsaugo nuo sunkios COVID-19 ligos formos; antra – jos apsaugo nuo hospitalizacijų ir sumažina krūvį ligoninėms; ir svarbiausia – apsaugo nuo mirties dėl šios infekcijos.
Tarp Kauno klinikų darbuotojų jau dabar matomas akivaizdus vakcinacijos poveikis. „Jei antrosios bangos metu mes sprendėme ne tik pacientų, bet ir personalo problemas, tai šiuo metu žmogiškųjų resursų gydymo įstaigose užtenka – per mėnesį COVID-19 infekcija užsikrečia vos vienas kitas ligoninės darbuotojas“, – sako Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas doc. dr. Evaldas Padervinskis. Taigi, dabar pagrindinė savivaldybių atstovų ir sveikatos priežiūros specialistų užduotis – skatinti žmones skiepytis ir vakcinacijos procesą vykdyti kiek įmanoma aktyviau.
Netylant diskusijoms apie Pfizer-BioNTech vakcinos antrosios dozės pavėlinimą, profesorė Mickienė atsakė, kad pagal šios vakcinos gamintojo rekomendacijas, antrąją vakcinos dozę galima atidėti 42 dienoms. „Toks intervalas yra ištirtas ir įteisintas, jis atitinka vaistų charakteristikas ir klinikinius tyrimus. Kol kas nėra duomenų, ar Pfizer-BioNTech vakcinos dozę galima atidėti 8 savaitėms, paskiepijus pirmąja doze. Šiuo metu šį klausimą svarsto daugybė pasaulio imunologų ir infektologų, tačiau vieningo atsakymo, kaip teisingai būtų galima pasielgti, dar nėra. Stengiamasi rasti kompromisą, kad būtų galima sumažinti viruso plitimą ir pirmąją doze paskiepyti kuo didesnį žmonių skaičių. Kol tikslios informacijos nėra, rekomenduojama laikytis tų 42 dienų, nes dabar žinome, kad tokiu intervalu susidaro tvariausias ir geriausias imunitetas“, – aiškina prof. A. Mickienė.
Konferencijoje COVID-19 ligos sukeltos pandemijos valdymo iššūkiais ir patirtimi dalijosi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras, Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Asta Sivolovienė, Kauno rajono savivaldybės gydytoja Milda Labašauskaitė.
Rytoj, balandžio 16 d., vyks antroji konferencijos dalis, skirta sveikatos priežiūros specialistams. Jos metu bus aptartas šeimos gydytojų indėlis ir patirtis, valdant COVID-19 ligos pandemiją, vaikų ir suaugusių pacientų COVID-19 ligos išraiškų skirtumai, vakcinacijos nuo COVID-19 ligos svarba įvairioms žmonių grupėms ir skirtingų vakcinų efektyvumas.
Tikimasi, kad dalijimasis sukaupta patirtimi ir galimybė aptarti klaidas, kurių nereikėtų kartoti ateityje, leis būti geriau pasiruošusiems būsimų infekcijų valdymui, sistemingai ir sėkmingai organizuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbą bei vakcinacijos procesus.
Kauno klinikų informacija
