Pacientų istorijos

Kauno klinikose neeilinė sėkmės istorija – trimetis pacientas Matas sulaukė donorinio inksto, organo donoru tapo jo tėtis Edgaras. „Matukas tapo pirmuoju pacientu tiek Kauno klinikose, tiek Lietuvoje, kuriam esant tokio amžiaus inkstas buvo persodintas gyvosios donorystės metu“, – sako Matą prižiūrinti Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų nefrologė dr. Diana Dobilienė. – Ši sėkminga paciento istorija yra svarbus įvykis inkstų transplantacijos srityje Kauno klinikose ir visoje Lietuvoje“.

Pusantrų metukų Kauno klinikų pacientė Lėja džiaugiasi įprasta vaikyste, mergaitės mama Jurgita dėl to dėkinga Kauno klinikų medikams. „Pagimdžiusi dukrą, iškart supratau, kad ji kvėpuoja keistai, buvo girdimas šaižus švokštimas, miesto, kuriame gyvename, gydytojai sakė, kad tai nuo širdies ydos, tačiau tai nebuvo tiesa, – prisimena moteris. – Kiek kartų vykome į Skubios pagalbos skyrių, apsilankėme pas skirtingus specialistus, kol sužinojome tikrąją priežastį“. Lėjai, patekusiai į Kauno klinikas, buvo diagnozuotas įgimtas aukšto kvėpavimo takų obstrukcijos sindromas – vaisiaus trachėjos arba gerklų užsikimšimas.

Kėdainietė Meda, prieš dvejus su puse metų patyrusi nelaimingą atsitikimą, kurio metu buvo sutraiškyta ir beveik nuplėšta jos dešinė koja, yra puikus pavyzdys, kad ryžtas ir optimizmas bei profesionalus medikų darbas gali padaryti stebuklus.

Kauno klinikų pacientas Vitalijus gegužės mėnesio pabaigoje sulaukė donorinio inksto ir tapo 700-uoju recipientu, kuriam Kauno klinikose buvo atlikta inksto transplantacijos operacija. „Šis skaičius rodo transplantacijos centro brandą. Su kiekviena atlikta inksto transplantacija didėjo centro patirtis ir dabar mūsų komanda, kurią sudaro daug specialistų, yra pasiruošusi bet kokiems iššūkiams“, – teigia prof. Inga Arūnė Bumblytė, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė.

Kauno klinikų pacientei Loretai, vienintelei Lietuvoje turinčiai itin retą genų mutacijos Chanarin-Dorfman sindromą, Kauno klinikose atlikta sudėtinga kepenų transplantacija. „Kauno klinikose gydomi pačių sunkiausių būklių, taip pat itin retomis ligomis sergantys pacientai, daliai iš jų vienintelis gydymo metodas – kepenų transplantacija, o Loretai atlikta kepenų transplantacijos operacija – vos ketvirtas pasaulyje aprašytas toks šios retos ligos gydymo atvejis“, – teigia prof. Juozas Kupčinskas, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas. 

Gražina, dabar jau keturių vaikučių mama, tapo pirmoji Kauno klinikų paciente, kuriai cezario pjūvio operacijos (CPO) metu buvo atlikta vieno žingsnio konservatyvi operacija (angl. one step conservative surgery) išsaugant gimdą, operacijos metu netaikant gydytojų intervencinių radiologų dubens kraujotaką sustabdančių metodikų. „Gražinai placenta peraugo į šlapimo pūslę. Žinodami šių klinikinių situacijų didžiulę riziką masyviam, gyvybei pavojingam nukraujavimui, ieškome naujų, maksimaliai saugių moteriai ir vaisiui gydymo metodikų, siekiant išsaugoti gimdą ir išvengti sudėtingiausių komplikacijų“, – pasakoja prof. Mindaugas Kliučinskas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas.

Kauno klinikų pacientui Algirdui per kiek daugiau nei dešimt metų keturis kartus buvo pašalinti vėžiniai odos audiniai – dažniausiai pasitaikanti odos vėžio forma bazalinių ląstelių karcinomos. Paskutinįjį kartą, vos prieš kelis mėnesius, Kauno klinikose Algirdui išoperuotas darinys galvoje, kuris buvo didelis, šlapiuojantis, įprastai atliekamas verpstės formos išpjovimas buvo negalimas dėl per didelio darinio ploto. Orinta Klimaitė, Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja rezidentė, Ernest Margelio, Odos ir venerinių ligų klinikoje dirbančio gydytojo chirurgo, priežiūroje atliko pasukamąjį lopą žaizdai užverti.

Prieš ketverius metus 37 metų vilnietė Milda pajautė, kad kažkas nutiko akims. Problemų su regėjimu neturėjusiai moteriai pradėjo lietis vaizdas, iš arti ji nematė vyro ir vaikų veidų, gatvėje neįžiūrėdavo atvažiuojančių automobilių. „Pagalvojau, kad akys galėjo suprastėti dėl darbo prie kompiuterio. Kreipiausi į kelias gydymo įstaigas, kuriose man užsiminta, kad tai gali būti reta genetinė liga. Man buvo parekomenduota kreiptis į Kauno klinikas, ką aš ir padariau“, – prisimena Milda.

Šešerių metukų Vytis – Kauno klinikų pacientas, kurio gyvybę išgelbėjo jį prižiūrinčių medikų profesionalumas ir gydytojų radiologų techninės galimybės. Kaip pastebi jo tėtis Rimvydas, medikai sūnui gyvybę padovanojo tris kartus – pirmąjį transplantuodami kepenis, antrąjį – padėdami įveikti onkologinę ligą ir trečiąjį – pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikdami perkutaninės transplantuotų kepenų vartų venos ir pasaito venos sujungimą. Pastarosios Vyčiui reikėjo išsivysčius retai komplikacijai po Lenkijoje atliktos kepenų transplantacijos – atsiradus krešuliui tarp šių dviejų venų, jungiančių kepenis ir žarnyną.

Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir springimu. Be to, gali varginti kosulys, dusulys, ypač po valgio ar atsigulus“, – teigia prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos Rijimo ir balso sutrikimų sektoriaus vadovė.

Rita – pirmoji reta nervų ir raumenų liga serganti Kauno klinikų pacientė, kuriai įprastas ligos gydymas perkeltas į dienos stacionarą. Besiplečiančios dienos stacionaro galimybės leidžia lengviau spręsti net sudėtingomis ligomis sergančių pacientų gydymo klausimus, sutaupyti daugybę resursų ir ženkliai sutrumpinti paciento praleistą laiką ligoninėje.

Kauno klinikose mėnesį praleidusi pacientė Janina, šiandien namuose džiaugiasi anūkais. Lapkričio mėnesį moteriai gydymo įstaigoje transplantuotos kepenys. Ji tapo vyriausia paciente Lietuvoje, kuriai atlikta ši procedūra. „Janina – visus medikus įkvepiantis pavyzdys griauti mitus, kad transplantacijos skirtos tik jauniems pacientams. Kai įtraukėme į laukiančiųjų sąrašą, pacientė jau buvo sulaukusi 70-ies metų, pasveikusi nuo dviejų onkologinių ligų, o iš karto po atliktos procedūros, moteris sulaukė anūko“, – džiaugiasi doc. dr. Irena Valantienė, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė.