Naujienos

Antibiotikai: Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė apie atsakingą jų vartojimą ir bakterijų atsparumo problemą

Lapkričio 18-ąją minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į atsakingą antibiotikų vartojimą ir didėjančią bakterijų atsparumo antibiotikams problemą. Skaistė Žukaitienė, Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė, primena, kaip veikia antibiotikai, kokių klaidų reikėtų vengti juos vartojant ir kodėl svarbu saugoti jų veiksmingumą.

Kas yra antibiotikai ir kodėl jie neveikia virusinių infekcijų?

Antibiotikai – tai vaistai, skirti bakterinėms infekcijoms gydyti, o kai kuriais atvejais – jų profilaktikai, pavyzdžiui, prieš operacijas.

Virusai ir bakterijos skiriasi savo sandara. Virusams daugintis būtinos žmogaus ląstelės, o bakterijos yra savarankiškos ląstelės, turinčios savo gyvybinius procesus. Antibiotikai veikia tam tikras bakterijų struktūras ir procesus – ląstelės sienelę, membraną, baltymų ar nukleorūgščių sintezę. Virusai tokių struktūrų neturi, todėl antibiotikai jų neveikia. Dėl šios priežasties antibiotikai nėra veiksmingi gydant virusines infekcijas, pavyzdžiui, peršalimą ar gripą.

Kas yra bakterijų atsparumas antibiotikams ir kaip prie jo vystymosi prisideda netinkamas vaistų vartojimas?

Bakterijų atsparumas antibiotikams – tai įgyta bakterijų savybė, dėl kurios antibiotikai tampa nebeveiksmingi. Bakterijos gali pakeisti antibiotikų veikimo taikinius, apsunkinti jų patekimą į ląstelę, išstumti juos specialiomis baltyminėmis pompomis arba gaminti fermentus, kurie suskaido antibiotiko molekulę.

Atsparumas vystosi natūralios atrankos būdu: antibiotikams sunaikinus jautrias bakterijas, atsparios gali išlikti ir toliau daugintis. Šis procesas vyksta net ir tinkamai vartojant antibiotikus. Tai kaina, kurią mokame už galimybę gydyti grėsmingas bakterines infekcijas. Kai antibiotikai būtini, jų nauda pacientui nusveria šią riziką.

Tačiau netinkamas antibiotikų vartojimas šį procesą spartina. Vartojami virusinėms infekcijoms ar lengvoms bakterinėms infekcijoms, kurioms jų nereikia, antibiotikai nesuteikia pacientui naudos, tačiau veikia jo organizme esančias bakterijas. Atsparumą taip pat gali skatinti netinkamai parinktas vaistas, per maža dozė ar netinkama gydymo trukmė. Plataus veikimo spektro antibiotikai paveikia daugiau bakterijų, nei reikia, o per ilgas gydymas ilgiau veikia bakterijas ir sudaro daugiau galimybių atsparioms jų formoms išlikti.

Kuo daugiau antibiotikų vartojama netinkamai, tuo daugiau galimybių atsparioms bakterijoms išlikti, daugintis ir plisti. Šios žalos žmogus gali nepastebėti iš karto, tačiau ji didina bendrą atsparumo problemos mastą.

Kokias dažniausias klaidas pacientai daro vartodami antibiotikus?

Džiaugiuosi, kad, bent jau mano patirtimi, dauguma pacientų antibiotikus vartoja pagal gydytojų nurodymus ir esminių klaidų nedaro. Vis dėlto svarbu dozes paskirstyti kuo tolygiau per parą. Jei antibiotikus reikia vartoti tris kartus per dieną, paprastai reikėtų išlaikyti maždaug 8 valandų intervalus.

Taip pat nereikėtų nutraukti gydymo vos pagerėjus savijautai, nes infekcija dar gali būti nevisiškai išgydyta. Jei vartojant antibiotikus atsiranda pykinimas, galvos svaigimas ar pilvo maudimas, nereikėtų savavališkai nutraukti vaisto vartojimo. Apie šiuos simptomus svarbu pranešti gydytojui – jis įvertins, ar reikia keisti gydymą.

Ką daryti pamiršus išgerti antibiotikų dozę? Ar galima kitą kartą išgerti dvigubą dozę?

Praleidus dozę, jos dvigubinti negalima. Jei prisiminėte po kelių valandų, vaistą išgerkite prisiminę, o kitą dozę, jei įmanoma, perkelkite vėlesniam laikui, kad intervalai tarp dozių būtų kuo tolygesni. Pavyzdžiui, jei įprastai antibiotiką vartojate 7 ir 19 val., bet prisiminėte tik 10 val., vakarinę dozę perkelkite į 22 val. Vis dėlto dėl konkretaus vaisto vartojimo praleidus dozę reikėtų vadovautis gydytojo arba vaistininko rekomendacijomis.

Ar galima vartoti po ankstesnio gydymo likusius antibiotikus arba kitam šeimos nariui paskirtus vaistus?

Po ankstesnio gydymo likusių antibiotikų negalima vartoti pakartotinai ar duoti šeimos nariui, net jei simptomai panašūs. 

Antibiotikų poveikis skiriasi: vaistas, padėjęs gydyti vieną infekciją, gali neveikti kitos infekcijos sukėlėjo. Be to, likusių tablečių greičiausiai neužteks visam gydymo kursui. Vien iš panašių simptomų negalima nustatyti, ar žmogui reikia antibiotikų. Tai įvertina gydytojas, prireikus skiria tyrimus ir parenka tinkamą vaistą, jo dozę bei gydymo trukmę.

Ką reikėtų daryti, jeigu pasibaigus gydymui lieka nesuvartotų antibiotikų?

Nesuvartotus antibiotikus reikėtų grąžinti į artimiausią vaistinę.

Kokį poveikį antibiotikai gali turėti organizmui ir į ką svarbu atkreipti dėmesį juos vartojant?

Antibiotikai gali skatinti bakterijų atsparumo vystymąsi ir plitimą, taip pat keisti natūralią žmogaus mikrobiotą – organizme gyvenančių bakterijų visumą.

Dėl žarnyno mikrobiotos pokyčių gali pūsti ar mausti pilvą, pasireikšti viduriavimas, nors kartais žmogus nejaučia jokių simptomų. Daliai pokyčių išnykti pakanka kelių savaičių, tačiau mikrobiotai atsikurti gali prireikti kelių mėnesių. Tyrimai rodo, kad kai kurie pokyčiai gali išlikti ir kelerius metus. Antibiotikai taip pat gali paveikti odos ir gleivinių mikrobiotą, todėl gali išsivystyti, pavyzdžiui, pienligė.

Kitos nepageidaujamos reakcijos priklauso nuo konkretaus antibiotiko. Gali pakilti temperatūra, pakisti kraujo ląstelių skaičius, pasireikšti alerginės reakcijos, nors sunkios alerginės reakcijos pasitaiko ypač retai. Kai kurie antibiotikai, pavyzdžiui, fluorochinolonai, gali sukelti nervų sistemos ar psichikos sutrikimų, pažeisti sausgysles ar net lemti jų plyšimą.

Antibiotikai taip pat gali sąveikauti su kitais vaistais, maisto papildais ar maistu, tačiau tai priklauso nuo konkretaus preparato. Todėl svarbu laikytis gydytojo arba vaistininko pateiktų vartojimo rekomendacijų.

Kokią svarbiausią žinutę apie atsakingą antibiotikų vartojimą norėtumėte perduoti visuomenei?

Atsakingas antibiotikų vartojimas prasideda nuo gydytojo ir paciento bendradarbiavimo. Gydytojo užduotis – įvertinti, ar antibiotikų reikia, ir paaiškinti, kodėl jie skiriami arba neskiriami. Svarbu pasitikėti gydytoju, domėtis, kuo pagrįstas jo sprendimas, klausti, jei kas neaišku, ir laikytis aptartų rekomendacijų.

Kauno klinikų informacija
 

>79  000

chirurginių operacijų

>1,6 mln.

pacientų apsilankymų

2372

gydytojų

2735

slaugos specialistas

2883

naujagimių per metus
X