Naujienos

Kauno klinikos pradėjo rinkti COVID-19 persirgusiųjų imuninę kraujo plazmą

Siekiant sėkmingiau gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus, ieškoma įvairių būdų, o vienas jų – imuninės kraujo plazmos panaudojimas. Kauno klinikų Kraujo centre pradėtos imuninės pasveikusiųjų nuo COVID-19 ligos plazmos donacijos, o artimiausiu metu šia liga sunkiai sergantiems pacientams bus pradedamas gydymas imunine kraujo plazma.

 

Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovės prof. Brigitos Šitkauskienės teigimu, imuninė kraujo plazma išgaunama iš žmonių, kurie persirgo tam tikra infekcija ir kurių organizme įvyko imuninis atsakas prieš infekciją sukėlusį patogeną. „Vienas svarbiausių tokių plazmos komponentų – neutralizuojantys antikūnai. Imuninės plazmos skyrimas asmeniui, kuris anksčiau neturėjo sąlyčio su konkrečiu infekcijos sukėlėju, pavyzdžiui, SARS-CoV-2 patogenu, sukeliamas pasyvus, su antikūnais susijęs imunitetas. Šie antikūnai, jungdamiesi prie viruso, sumažina jo gebėjimą patekti į ląsteles. Tai gali sumažinti infekcijos riziką arba palengvinti ligos eigą jau sergant COVID-19 liga.“ 

Pasyvi imunoterapija, panaudojant persirgusių tam tikra virusine infekcija žmonių plazmą, sėkmingai taikyta ir anksčiau. „Pavyzdžiui, gydant sergančiuosius hemoragine karštine, SARS ar sunkiomis gripo sukeltomis infekcijomis“, – vardija prof. B. Šitkauskiene.

Pasak Kauno klinikų Kraujo centro vadovės dr. Dianos Remeikienės, donoras turi atitikti įprastai kraujo ar jo komponentų donorystei nustatytus reikalavimus. „Pagal paskutines pasaulines rekomendacijas, turi būti praėję ne mažiau nei 14 dienų nuo visiško pasveikimo arba neigiamo testo rezultato iš nosiaryklės PGR metodu“, – teigia Kraujo centro vadovė. 

„Donoras turi būti pavalgęs, pailsėjęs, o prieš ir po donacijos gerti daugiau skysčių nei įprastai, – sako dr. D. Remeikienė. – Imuninės plazmos duoti negali sirgęs arba sergantis aktyvia, lėtine ar pasikartojančia liga, piktybiniais susirgimais, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV. Imuninė plazma neimama iš žmonių, neatitinkančių bendrųjų reikalavimų kraujo donorystei, kurie įvertinami apžiūros Kraujo centre metu. Atsižvelgiama į donorų kraujo spaudimą, pulsą ir hemoglobino koncentraciją kraujyje. “

Moterys po buvusių nėštumų ar gimdymų kraujo plazmos donuoti negali. Taip pat turi būti praėję ne mažiau nei keturi mėnesiai po operacijos, tatuiravimo, auskarų vėrimo ar endoskopinio ištyrimo. 

Jei donoras atitinka reikalavimus, plazma gali būti atskiriama po įprastos kraujo donacijos, tačiau tinkamesnis metodas – plazmos aferezė. Jos metu plazma renkama, naudojant specialią įrangą ir vienkartinius rinkinius. Užšaldyta plazma saugoma ne aukštesnėje nei -25°C temperatūroje iki 3 metų.  

„Iš donoro atrinkus imuninę kraujo plazmą, ji sergančiam pacientui skiriama atliekant transfuziją (perpylimą į žmogaus organizmą). Preparato skyrimo kiekis ir dažnis parenkamas atsižvelgiant į ligos eigą, sunkumą bei ekspertų rekomendacijas“, – teigia prof. B. Šitkauskienė.

Remiantis moksliniais duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei 70 tūkstančių pacientų, sergančių COVID-19 liga, jau gydyti imunine kraujo plazma. „Nors klinikinių tyrimų dar nepakanka, atvejų analizė parodė, kad sergančiųjų COVID-19 gydymo rezultatai gali būti geresni ir klinikinė eiga sklandesnė, taikant pasyvią imunoterapiją. Geriausi rezultatai pasiekiami, skiriant šį preparatą ankstyvose ligos stadijose“, – teigia profesorė. 

Pasak Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovės, teoriškai plazmos, kurioje yra antikūnų prieš SARS-CoV-2, preparatai neturėtų mažinti vakcinos nuo COVID-19 infekcijos ar kitų vakcinų veiksmingumo. Tačiau išsamesni duomenys bus žinomi pradėjus plačiai taikyti tokio pobūdžio skiepus. 

Kauno klinikų informacija

>77  000

chirurginių operacijų

>1,4 mln.

pacientų apsilankymų

2128

gydytojų

2391

slaugos specialistas

2998

naujagimių per metus
X