Plautinė hipertenzija – liga, kurios metu padidėja kraujospūdis plaučių kraujagyslėse. „Kraujospūdis plaučių kraujagyslėse gali padidėti dėl įvairių priežasčių: sergant kairiosios širdies ligomis, esant hipoksijai ar įvairioms plaučių ligoms, taip pat išsivysčius plaučių arterijos obstrukcijai ar kitiems daugiaveiksmiams ir neaiškiems ligos mechanizmams“, – aiškina gydytoja pulmonologė.
Retų ligų plautinės hipertenzijos grupei priskiriama plaučių arterijos hipertenzija, kurią gali lemti genetinės priežastys, jungiamojo audinio ligos, įgimtos širdies ligos, ŽIV, šistostomozė, portinė hipertenzija, kai kurie vaistai, o dažnai šios ligos priežastis lieka nežinoma. Ši plautinės hipertenzijos forma yra viena pavojingiausių. „Tai reta ir nuolat progresuojanti ligos forma, – teigia doc. D. Hoppenot. – Negydoma liga blogina pacientų gyvenimo kokybę, apriboja kasdienę ir socialinę veiklą, o laikui bėgant, gali sukelti neįgalumą. Plautinei arterijos hipertenzijai progresuojant, gali prireikti net plaučių ar plaučių ir širdies komplekso transplantacijos.“
Specifinių plautinės hipertenzijos simptomų nėra, o dažniausiai pasireiškiantis šios ligos simptomas – dusulys. „Pirmiausiai jis gali atsirasti tik fizinio krūvio metu, o vėliau gali būti jaučiamas ir ramybės būsenoje, – pasakoja Kauno klinikų gydytoja. – Be dusulio taip pat pacientams dažnai pasireiškia skausmas krūtinėje, stiprus širdies plakimas, svaigulys stovint, lipant laiptais, keliantis nuo kėdės. Pacientai gali nualpti, o ligai progresuojant, neretai atsiranda energijos trūkumas ar net prislėgta nuotaika, pradeda tinti kulkšnys arba blauzdos ar atsiranda sausas kosulys. Kartais pastebimas atsikosėjimas krauju.“
Ilgus metus plautinės hipertenzijos gydymo galimybės buvo ribotos, tačiau pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse jos prasiplėtė, o taikomas gydymas prailgina pacientų gyvenimo trukmę ir pagerina jo kokybę. Lietuvoje plautine hipertenzija sergantiems pacientams skiriamas pažangiausias patogenetinis medikamentinis šios ligos gydymas. „Plautinės hipertenzijos gydymas nėra vieno ar kelių vaistų paskyrimas, tai kompleksinė strategija, kurios metu nustatomas pradinis ligos sunkumas, o vėliau gydytojai nuolat vertina pacientų organizmo atsaką į gydymą, – pažymi doc. D. Hoppenot. – Gydymo tikslas – pasiekti, kad pacientas priklausytų mažos rizikos kategorijai, todėl jie privalo būti gydomi tik specializuotuose plautinės hipertenzijos centruose.“
Kauno klinikų Pulmonologijos klinikai priklausančiame Plautinės hipertenzijos centre remiamasi Europos respiratologų ir Europos kardiologų asociacijų patvirtintomis gydymo gairėmis, o diagnozei nustatyti pasitelkiami naujausi tyrimai ir metodai. Diagnozuojant ir gydant šias patologijas svarbus komandinis darbas. „Šiame centre taikomas pažangiausias medikamentinis ir intervencinis ligos gydymas, o esant intensyvaus gydymo poreikiui, laukiant transplantacijos užtikrinama optimali pacientų, sergančių plautine hipertenzija priežiūra“, – sako doc. D. Hoppenot.
Gegužės 5 dieną visame pasaulyje minima Plautinės hipertenzijos diena, skirta atkreipti dėmesį į šios ligos susirgimus ir didinti jos žinomumą visuomenėje. Tikimasi, kad tai padės greičiau diagnozuoti šią retą ir grėsmingą ligą bei laiku skirti gyvybiškai svarbų gydymą. Lietuva šią dieną kartu su kitomis Europos valstybėmis prisijungia prie iniciatyvos žinomus valstybės objektus apšviesti mėlyna spalva. Vilniuje Baltasis, Žaliasis, Karaliaus Mindaugo ir Žvėryno tiltai gegužės 5 d. buvo apšviesti šia spalva.
Kauno klinikų informacija
.jpg)
