Naujienos

Pirmadienį, balandžio 29 d., prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius, pristatė 2023 metų ligoninės veiklos ataskaitą įstaigos dalininkams – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams, Stebėtojų tarybos nariams bei ligoninės bendruomenei. Generalinis direktorius apžvelgė reikšmingiausius praėjusių metų atliktus darbus bei pasiekimus ir pristatė šių metų tikslus. „Praėjusiais metais tikrai sunkiai dirbome, todėl Ligoninės metiniai rezultatai yra teigiami, kartu ėjome progreso keliu, ir už tai turiu padėkoti kiekvienam Kauno klinikų darbuotojui“, – sakė generalinis direktorius.

Šiandien Kauno klinikose vyko šventinis Medicinos darbuotojų dienos renginys, kurio metu apdovanoti antrąjį kartą organizuotų Nusipelniusių medicinos darbuotojų apdovanojimų nugalėtojai, šventinę nuotaiką kūrė atlikėjas Justinas Jarutis.

Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Šiuo metu daug dėmesio teikiama žarnyno mikroflorai ir vitaminui D. „Vitaminas D ilgą laiką buvo žinomas tik kaip riebaluose tirpus vitaminas, kurio pagrindinė funkcija – kalcio ir fosforo apykaitos reguliavimas. Tačiau paskutiniu metu daugėja įrodymų, kad šis vitaminas – svarbus imuninės sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, odos ir raumenų funkcijoms, taip pat ląstelių augimui ir daugeliui kitų biologinių procesų“, – teigia dr. Laura Tamašauskienė, Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vyresnioji mokslo darbuotoja.

Šešerių metukų Vytis – Kauno klinikų pacientas, kurio gyvybę išgelbėjo jį prižiūrinčių medikų profesionalumas ir gydytojų radiologų techninės galimybės. Kaip pastebi jo tėtis Rimvydas, medikai sūnui gyvybę padovanojo tris kartus – pirmąjį transplantuodami kepenis, antrąjį – padėdami įveikti onkologinę ligą ir trečiąjį – pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikdami perkutaninės transplantuotų kepenų vartų venos ir pasaito venos sujungimą. Pastarosios Vyčiui reikėjo išsivysčius retai komplikacijai po Lenkijoje atliktos kepenų transplantacijos – atsiradus krešuliui tarp šių dviejų venų, jungiančių kepenis ir žarnyną. 

Kauno klinikų pacientė Vilma prisimena, kad iki vakaro, kai iš Jurbarko ligoninės ji skubiai buvo pervežta į Kauno klinikas, apie mėnesį laiko kelis kartus į savaitę juto dusulį. „Maždaug aštuonis metus turiu širdies ritmo sutrikimus, maniau, kad tai daro įtaką kartais juntamam dusuliu“, – prisimena Vilma. Tačiau kartu su dusuliu pajuto ir skausmą kirkšnyje, o vieną vakarą staigiai atsiradus šaltam prakaitui, pradėjus nevaldomai drebėti kojoms, ji suprato, kad priežastis turi būti kitokia, kaip vėliau medikai diagnozavo – plaučių embolija, t. y.,  plaučių arterijos ar jos šakų užsikišimas trombais.

Autizmas, pagal naujas klasifikacijas dar vadinamas autizmo spektro sutrikimu (ASS), yra kitokios galvos smegenų struktūros nulemta būklė, pasireiškianti bendravimo, elgesio ir pasaulio suvokimo kitoniškumu. „Autizmo spektras – labai platus, autizmo požymiai, jų sunkumas, raidos ir funkcionavimo sutrikimai gali būti labai įvairūs, todėl autistiški vaikai ir suaugusieji nėra vienodi, jie turi labai skirtingas gyvenimo patirtis ir pasiekimus“, – aiškina doc. dr. Indrė Bakanienė, laikinai einanti Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovės pareigas.

Balandžio 2-ąją, Pasaulinę autizmo supratimo dieną, kalbamės su doc. dr. I. Bakaniene apie autizmą, ankstyvos diagnostikos svarbą ir vis dar vyraujančius mitus.
 

Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir springimu. Be to, gali varginti kosulys, dusulys, ypač po valgio ar atsigulus“, – teigia prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikos Rijimo ir balso sutrikimų sektoriaus vadovė.

Rita – pirmoji reta nervų ir raumenų liga serganti Kauno klinikų pacientė, kuriai įprastas ligos gydymas perkeltas į dienos stacionarą. Besiplečiančios dienos stacionaro galimybės leidžia lengviau spręsti net sudėtingomis ligomis sergančių pacientų gydymo klausimus, sutaupyti daugybę resursų ir ženkliai sutrumpinti paciento praleistą laiką ligoninėje. 

Vasario pabaigoje Kauno klinikose pirmą kartą šalyje atliktos peties sąnario artroskopinės sukamųjų raumenų sausgyslių rekonstrukcinės operacijos, kurių metu pirmą kartą Lietuvoje sausgyslių fiksacijai panaudota besraigtė sistema. „Peties sąnario rekonstrukcinių operacijų prireikia pacientams po sunkių peties traumų, kai plyšta sukamosios peties sausgyslės, kurios sukinėja petį, jį kilnoja, padeda jam judėti, – pasakoja prof. Rimtautas Gudas, Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijų sektoriaus vadovas. – Operacija su naująją sistema leis gydytojams dirbti lengviau, padidinti sausgyslių prigijimo prie žastikaulio gumburo tikimybę, o pacientams jausti mažiau skausmo pooperaciniu laikotarpiu.“

Žmonės turi du inkstus, kurių kiekvienas yra kumščio dydžio. Jie yra abipus stuburo, apatinių šonkaulių lygyje. Žinoma, kad žmogaus kraujagyslėmis teka apie 5 litrus kraujo, kurį inkstai per dieną filtruoja ir valo net 300 kartų. „Inkstai atlieka svarbias organizmui funkcijas. Lėtinės inkstų ligos – klastingos, dažnai asmenys nesupranta, kad blogos savijautos atsiradimas gali būti sukeltas inkstų funkcijos sutrikimo“, – teigia prof. Inga Arūnė Bumblytė, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė.

Minint kovo 14-ąją, Pasaulinę inkstų dieną, kalbamės su prof. I. A. Bumblytę apie inkstų svarbą mūsų organizmui ir jų sveikatą.