Šiandien pacientų gydymas neįsivaizduojamas be kineziterapijos, kuri vis dažniau tampa viena iš kompleksinio gydymo sudedamųjų dalių. Dažniausiai pacientams dar esant intensyvios terapijos skyriuose kineziterapeuto pagalbos prireikia po daugybinių kaulų lūžių, sąnarių išnirimo, raiščių ir raumenų plyšimo, vidaus organų sužalojimų. „Prie itin sunkių sužalojimų priskiriami trauminiai galvos bei nugaros smegenų sužalojimai, po kurių gydymas trunka ilgai ir reikalauja pacientų kantrybės bei pastangų“, – sako Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos kineziterapeutė prof. Eglė Lendraitienė.

Kraujo vėžys – viena klastingiausių onkologinių ligų, išsivystančių kaulų čiulpuose arba limfmazgiuose ir apimančių daugybę įvairių ligos formų. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas hematologas dr. Domas Vaitiekus sako, kad per pastarąjį dešimtmetį kraujo vėžio gydymas reikšmingai patobulėjo, todėl daugumai pacientų galima padėti įveikti šią ligą arba su liga gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – į medikus kreiptis laiku.

Su gydytoju kalbamės apie kraujo vėžį, jį sukeliančius rizikos veiksnius ir naujausius gydymo metodus.

Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojai dar pavasarį pasiekė Lietuvos rekordą – vos per 7 valandas daugiau nei 700 žmonių išmokė atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, tačiau sustoti neketina. Rugsėjo 23 dieną renginio „Vyriausybė gaivina“ metu suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam ir atlikti pradinio gaivinimo veiksmus apmokyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų darbuotojai. Iš viso pradinį gaivinimą atlikti išmoko apie 70 darbuotojų.