„Pirmą kartą Lietuvoje įvedėme TAVI per dubens arterijas, prieš tai atliekant intravaskulinę arterijų litotripsiją. Taip pat pirmą kartą Kauno klinikose vožtuvo implantavimo procedūrą atlikome per poraktikaulinę arteriją, – naujas procedūras vardija prof. R. Unikas. – Visos procedūros atliktos sėkmingai, be jokių komplikacijų. Po kelių dienų pacientai išleisti į namus arba tolesniam reabilitaciniam gydymui.“
Įprastai aortos vožtuvo sistemos implantacijos atliekamos per šlaunies arterijas. Klinikos gydytojas kardiologas Kasparas Briedis teigia, kad būtent šios arterijos įvairiuose pasaulio centruose naudojamos 95-99 proc. visų šių atliekamų procedūrų. „Galimos rizikos prieš procedūrą įvertinamos gavus kompiuterinės tomografijos tyrimų rezultatus, kurie parodo kiekvieno paciento anatominius kraujagyslių pakitimus. Statistika rodo, kad tik mažai daliai pacientų TAVI procedūros negalima atlikti per šlaunies arterijas dėl didelės komplikacijų rizikos“, – aiškina K. Briedis.
Deja, kartais šlaunies arterijos būna stipriai užkalkėjusios, todėl pašalinti susidariusias kalcio sankaupas ir atlikti tokią procedūrą tampa nebeįmanoma. „Dėl šios priežasties gydytojams tenka ieškoti naujų gydymo metodų, padedančių sugrąžinti pacientams sveikatą, – teigia prof. R. Unikas. – Iki šiol pacientams, kuriems negalima vožtuvo implantuoti per šlaunies arterijas, galima buvo pasiūlyti tik atvirą širdies operaciją.“
Dabar pacientams, kuriems dėl didelės rizikos panašios procedūros būdavo atidedamos, bus galima pasiūlyti saugią TAVI procedūrą per kitas – dubens ar poraktikaulinę, arteriją. Kauno klinikų gydytoja kardiologė dr. Kristina Morkūnaitė pasakoja, kad pirmieji pacientai, kuriems atlikta ši procedūra per dubens arterijas, turėjo sunkias širdies patologijas, todėl atviros operacijos atlikti buvo negalima. „Aortos vožtuvo kateteriui įvesti į kraujagyslę reikia bent 6 milimetrų spindžio. Šiems pacientams dubens arterijose susidariusios kalcio sankaupos sumažino kraujagyslių spindį iki 4-5 milimetrų, todėl prieš tai atlikome intravaskulinę arterijų litotripsijos procedūrą“, – sako dr. K. Morkūnaitė.
Intravaskulinės arterijų litotripsijos procedūros metu minimaliai invaziniu būdu padidinamas arterijų elastingumas ir sunaikinamos kalcio sankaupos, trukdančios per kateterį implantuoti vožtuvą. „Kraujagyslėse esančios kalcio sankaupos sumažina jų elastingumą ir trukdo įvesti aortos vožtuvo kateterį, skirtą aortos vožtuvo stenozei gydyti, – kalba prof. R. Unikas. – Anksčiau kalcio sankaupos buvo šalinamos tik operacijų metu, tačiau arterijų litotripsijos procedūra suteikia galimybę jas sumažinti ar pašalinti išvengiant chirurginių procedūrų.“
Prieš TAVI atliekama intravaskulinė arterijų litotripsijos procedūra leidžia lengviau, efektyviau ir greičiau pašalinti kalcio sankaupas ir implantuoti aortos vožtuvą. „Be to, ji palengvina pooperacinį laikotarpį, suteikia galimybę išvengti komplikacijų, kurios gali atsirasti atlikus chirurginę intervenciją“, – teigia prof. R. Unikas.
Tuo tarpu poraktikaulinės arterijos prieiga buvo panaudota pacientui, kurio dubens arterijos nebuvo tinkamos net ir litotripsijos procedūrai. K. Briedis atkreipia dėmesį, kad įvedant didelio diametro vožtuvo sistemą per stipriai pažeistas kraujagysles, kyla didelė arterijos plyšimo ir kraujo išsiliejimo į aplinkinius audinius rizika. „Alternatyvios TAVI procedūros atlikimo galimybės suteikia vilties mūsų pacientams. Jei nebūtų alternatyvios galimybės ir kiltų didelė atviros krūtinės ląstos operacijos rizika, liktų vienintelis gydymo būdas – medikamentinis“, – sako jis.
Kiekvienais metais Kauno klinikose atliekama per 100 aortos vožtuvo implantacijų. Vien šiais metais jau atlikta 120 aortos vožtuvo implantacijų per kateterius. Profesionali gydytojų komanda ir naujausia įranga suteikia galimybę ieškoti alternatyvių gydymo metodų, kai per stipriai užkalkėjusias arterijas vožtuvo implantuoti gali būti neįmanoma.
Sudėtingų kompleksinių TAVI procedūrų sklandžią eigą užtikrino daugiadalykė profesionalių Kauno klinikų specialistų komanda: gydytojai kardiologai K. Briedis, dr. K. Morkūnaitė, Martynas Jurėnas, gydytojas anesteziologas reanimatologas doc. Tadas Lenkutis, slaugytojos Rimantė Danielienė, Rita Kšivickienė ir Deimantė Baltrušaitienė bei radiologijos technologės Kamilė Stankevičiūtė ir Jurgita Kernazickaitė.
Kauno klinikų informacija
.JPG)
