Naujienos

21-erių Matas pasakoja, kad vieną rytą pusryčiaudamas išgirdo mamos pagalbos šauksmą. Prieš išeidama į darbą, ji užsuko į kambarį, kuriame ilsėjosi Mato tėtis Arūnas. Tuo metu vyras nekvėpavo. Pasak medikų, tokia gyvybei pavojinga būklė dažniausiai pasireiškia staigiai nutrūkus kraujotakai, kai sustoja širdis, rečiau – pirminio kvėpavimo išnykimu.

Kauno klinikų pacientui Kajui buvo vos daugiau nei trys metai, kai Kauno klinikose paaiškėjo, kad kepenyse esantis darinys tapo piktybiniu vaikų kepenų naviku – hepatoblastoma. „Visos berniuko kepenys buvo nusėtos daugybiniais navikiniais mazgais. Nors liga nebuvo išplitusi į kitus organus, navikas pažeidė beveik visą kepenų audinį“, - teigia Sonata Argustaitė-Kalinauskienė, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų hematologė. 

Gegužės 14 d. Lietuvos kariuomenės organizuotų tarptautinių civilinės saugos pratybų „Geležinis vilkas 2025 / 1“ medicininę dalį sėkmingai įgyvendino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Pratybų scenarijus numatė masinę nelaimę: sausumos transportu į Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centrą atgabenti 39 muliažuoti sužeistieji. Pratybų metu tikrintas Kauno klinikų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų veiksmingumas, personalo ir infrastruktūros pasirengimas priimti staiga padidėjusį pacientų srautą bei tarpinstitucinis bendradarbiavimas su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis.

Šiandien Kauno klinikose lankėsi Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ministrė doc. Marija Jakubauskienė. Vizito metu svečiai susipažino su naujausia Ligoninės infrastruktūra ir plėtros perspektyvomis.

Vyriausybės vadovas su delegacija apsilankė Branduolinės medicinos tyrimų centre, kuriame veikia vienintelis Baltijos šalyse ciklotronas, gaminantis moderniai diagnostikai būtinus radiofarmacinius preparatus. Taip pat apžiūrėjo Kauno klinikų miestelyje statomą Infekcinę ligoninę, skirtą sudėtingų infekcijų diagnostikai ir gydymui.

Kauno klinikose šiandien oficialiai atidarytas aukščiausius standartus atitinkantis naujas Vaikų reabilitacijos klinikos pastatas, skirtas judėjimo ir raidos sutrikimų turintiems vaikams. Klinikoje įrengti inovatyviausi mokslo įrodymais grįsta medicinos technika: robotizuoti eisenos treniruokliai, interaktyvūs robotai, skirti rankų motorikos atkūrimui, pradėta taikyti kompiuterinė 3D judesio analizė, įrengtas sensorinis kambarys bei terapinė virtuvė. Naujausia įranga leis efektyviau padėti vaikams, susiduriantiems su galvos smegenų traumomis, insultu, cerebriniu paralyžiumi, turintiems lėtinius judėjimo sutrikimus, lūžius ar parinkti pacientui geriausią gydymą, planuojant ortopedines, neurochirurgines ir kitas operacijas.

Antradienį, balandžio 29 d., LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pristatė 2024 metų veiklos ataskaitą įstaigos dalininkams – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams, Stebėtojų tarybos nariams ir ligoninės bendruomenei. Pernai Kauno klinikos nuosekliai augo visose srityse, o užbaigti strateginiai projektai sudarė tvirtą pagrindą tolesniam progresui. „Praėjusių metų rezultatai – bendras visos Kauno klinikų bendruomenės darbas. Tai patvirtina, kad kryptingai ir nuosekliai įgyvendinama ligoninės strategija duoda apčiuopiamų rezultatų ir leidžia užtikrinti lyderystę sveikatos priežiūros sektoriuje“, – sakė prof. habil. dr. R. Jurkevičius.  

Kauno klinikose jau trečius metus minint Medicinos darbuotojų dieną paskelbti Nusipelniusių medicinos darbuotojų apdovanojimų nugalėtojai. Šventės metu savo dainomis šventinę nuotaiką kūrė atlikėja Monika Liu.

Balandžio 23 dieną Kauno klinikų Kraujo centras surengė padėkos šventę donorams, kuriems šiemet suteiktas Garbės donoro vardas. Jiems padėkota už ilgametę ir neatlygintiną donorystę – daugiau nei 40 kartų padovanotą kraują ir įteikti Garbės donoro pažymėjimai. Šis renginys – tai ne tik graži tradicija, bet ir prasmingas priminimas, kad kiekvienas žmogus turi galimybę prisidėti prie gyvybės gelbėjimo.

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių serga endokrininėmis ligomis, todėl mokslininkų dėmesys krypsta į aplinkoje esančias medžiagas, galinčias sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Tokios medžiagos gali būti maisto priedai (skonio stiprikliai, konservantai), pesticidai ir herbicidai, patenkantys į organizmą su maistu, taip pat plastikas, kosmetikos ir buities valymo priemonės, kuriose gausu cheminių junginių – kvapiklių, konservantų, stabilizatorių ar antibakterinių medžiagų. Patekusios į organizmą, jos gali veikti kaip hormonai, trikdyti jų veiklą, pažeisti endokrinines liaukas, kauptis riebaliniame audinyje, kiaušidėse ar sėklidėse ir net ilgainiui paveikti genų raišką.