Naujienos

Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos (angl. International Women‘s Association of Vilnius) narės nepamiršta Kauno klinikų pacienčių, sergančių krūties vėžiu. Jos, kaip ir kasmet, įteikė šioms moterims dovanas – 50 krūties audinio žymeklių. Šie iš labai brangių metalų pagaminti žymekliai naudojami išplitusio naviko, esančio krūtyje, riboms prieš neoadjuvantinį gydymą pažymėti. Po šio gydymo, naudojant šiuolaikinius chemoterapinius vaistus, dažniausiai navikas visai išnyksta.

Po beveik 2 mėnesius trukusio intensyvaus gydymo Kauno klinikose Vaidas grįžo į namus. Spalio mėnesį jaunas vyras susirgo COVID-19 liga. „Gydymo laikotarpis buvo sudėtingas, bet mano vaikai maži, todėl norėdamas pasveikti dariau viską, kad tik mano trys dukrytės neliktų be tėčio“, – pasakojimą pradeda jis.

Būsimoms mamos dažnai kyla daug klausimų apie gimdymą. Moterys nori būti jam pasiruošusios iš anksto, kad atėjus džiaugsmingai dienai, nerimo būtų kuo mažiau. Pandemijos metu kyla dar daugiau klausimų – ar gimdyvė ir ją lydintis asmuo privalo testuotis dėl COVID-19 ligos, ar naujagimis gali būti testuojamas, kaip reikėtų elgtis, kai prasideda gimdymas, o testo rezultatų dar nėra. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas pasakoja, kaip pasiruošti gimdymui ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį pandemijos laikotarpiu. 

Gruodžio 11 dieną Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Krūties chirurgijos skyriaus pacientes, sveikstančias po krūties vėžio operacijos, pasiekė dovana – menininkės Rasos Balaišės kurtos „Sveikatos pagalvėlės“. Pasak Krūties chirurgijos skyriaus vadovo prof. habil. dr. Algirdo Boguševičiaus, šios pagalvėlės padeda pacientėms sėdint ranką laikyti aukščiau, atlikti savimasažą. „Po atliktos krūties operacijos, pritaikytos radioterapijos ar chemoterapijos ir pašalinus pažasties limfmazgius, sutrinka rankos limfotaka, – aiškina profesorius. – Nors mokslinių duomenų, kad šios pagalvėlės turi reikšmingos įtakos gerinant limfotaką, nėra daug, tačiau tikimasi, kad jos padės moterims pasijausti geriau.“ Pagalvėles pacientėms įteikė Nacionalinės krūties ligų asociacijos (NKLA) prezidentė Aušra Bružienė.

Per metus į Kauno klinikas atvyksta daugiau nei 1700 pacientų, kuriems diagnozuotas miokardo infarktas. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovės, gydytojos kardiologės prof. dr. Olivijos Gustienės teigimu, pacientai, pajutę pirmuosius šios klastingos ligos simptomus, turėtų kuo greičiau kreiptis pagalbos į gydytojus.

Lapkričio pabaigoje Kauno klinikose prasidėjo pirmasis Lyderystės akademijos modulis. Lyderystės akademija – tai strateginis ligoninės projektas, skirtas ugdyti įvairių sričių ateities lyderius. Pirmoji akademijos grupė sudaryta iš šešiolikos Kauno klinikų darbuotojų, kurie dalyvaus aukščiausio lygio lektorių paskaitose, dirbtuvėse, seminaruose ir įgyvendins individualius bei grupinius pokyčių projektus. Pabaigus aštuoniolikos mėnesių kursą, būsimieji lyderiai bus įgavę žinių ir įgūdžių, kurie padės sėkmingai suvaldyti laukiančius ateities iššūkius.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje gama peiliu per du metus 762 pacientams jau atlikta 1120 operacijų. Gydymas taikomas pacientams, sergantiems sudėtingų galvos smegenų sričių smegenų navikais, kraujagyslių ligomis, trišakio nervo neuralgija, Parkinsono liga, kai kuriomis psichiatrinėmis ligomis ir tiems, kuriems standartiniai chirurginiai gydymo būdai dėl gretutinių ligų ar senyvo amžiaus negalimi. Iš šių pacientų gydymas gama peiliu atliktas dešimčiai vaikų, kurių jauniausiam – vos ketveri.

Kauno klinikų Akių ligų klinikoje atidarytas naujas vaikų žaidimų kambarys mažiesiems klinikos pacientams. Mažieji pacientai čia ne tik žais, skaitys, pieš, bet ir turės galimybę lavinti smulkiąją motoriką, loginį mąstymą, skatinti smalsumą, kūrybingumą. Užimtumo erdvė labai svarbi vaikams, kurie ligoninėje praleidžia ilgesnį laiką ir kuriems adaptuotis ligoninės aplinkoje sekasi sunkiau. Šios erdvės įrengimui lėšos buvo surinktos LSMU Gimnazijos organizuotame labdaros renginyje. 

162 dienas trukęs Kauno klinikų medikų darbas, kovojant už Čekijos piliečio gyvybę, neliko nepastebėtas – Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Vit Korselt įteikė Čekijos Respublikos Senato pirmininko Miloš Vystrčil padėką Kauno klinikoms ir jų medikams už atsidavusį darbą. Pacientas į Kauno klinikas pateko po įvykusios autoavarijos ir čia praleido beveik pusę metų. Per šį laikotarpį Kauno klinikų medikai ne tik ištraukė vyrą iš mirties gniaužtų, bet ir rūpinosi visapusišku jo gydymu bei organizavo jo pervežimą į Čekijos Respubliką.

Antradienį, lapkričio 30 dieną, Kauno klinikose oficialiu vizitu lankėsi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras dr. Arūnas Dulkys. 

Vizito metu ministras su ligoninės administracija diskutavo sveikatos sistemos reformos klausimais ir aptarė infekcinių ligų gydymo galimybes Kauno regione. Pasaulinės pandemijos metu infekcinių ligų klasterio poreikis tapo akivaizdus ir būtinas kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimui. Ministras A. Dulkys taip pat susipažino su ambulatorinių paslaugų, dienos chirurgijos plėtros galimybėmis bei efektyvesniu stacionaro lovų panaudojimu Kauno klinikose. 

Susitikimo metu taip pat aptartas COVID-19 situacijos Kauno regiono sveikatos priežiūros įstaigose valdymas, už kurį nuo praeitų metų pavasario atsakingos Kauno klinikos. 

Prieš beveik trejus metus vieno profilaktinio sveikatos patikrinimo metu Rimvydas sužinojo, kad serga prostatos vėžiu. Atlikus visus reikiamus sveikatos tyrimus, buvo nuspręsta vyrui atlikti operaciją. Nors klastingą ligą jis įveikė, tačiau atsirado kita problema – šlapimo nelaikymas. „Iš pradžių šis sveikatos sutrikimas buvo kontroliuojamas, tačiau ilgainiui jis pradėjo kelti nepatogumus ir trukdė gyventi visavertį gyvenimą, o judėdamas visai nebesulaikiau šlapimo, – apie nemalonią problemą atvirauja vyras. – Pradėjau bijoti eiti į gatvę, kompleksavau, bet visada turėjau viltį, kad vieną dieną viskas pasikeis.“

Prieš šešerius metus apsilankymas gydymo įstaigoje 75 metų Augustinui tapo lemtingas – profilaktinio patikrinimo metu gydytoja pastebėjo pakitimus kepenyse. „Gyvenau įprastą gyvenimą ir neturėjau nusiskundimų sveikata, nejaučiau jokio skausmo, – pasakoja jis. – Radus pakitimus, pasitariau su gydytoja ir nieko nelaukdamas nuskubėjau į Kauno klinikas.“