Naujienos

Praėjusią savaitę Kauno klinikose atlikta 600-toji inkstų transplantacija. „Šis skaičius parodo Kauno klinikų specialistų patirtį, profesionalumą ir puikų komandinį darbą“, – sako Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė. Šiuo metu inksto transplantacija yra pažangiausias pakaitinės inkstų terapijos metodas, stipriai pagerinantis paciento gyvenimo kokybę bei išgyvenamumą.

Šiuo metu Kauno klinikose trūksta visų grupių kraujo. Skirtingų Kauno klinikų padalinių medikai jaučia kraujo trūkumą ir tikisi, kad su donorų pagalba pavyks papildyti donorinio kraujo atsargas ir įveikti nerimą keliančią situaciją. Donorų kraujo reikia nuolatos ir nedelsiant ligoninės pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu; gimdyvėms, naujagimiams, sergantiesiems onkologinėmis bei kitomis sunkiomis ligomis. 

Vis dažniau pacientai, atvykę į ligoninę, stengiasi bendradarbiauti su gydytojais: domisi savo ligos istorija, klausia apie pritaikytą gydymo būdą, nori sužinoti alternatyvias gydymo priemones. Kauno klinikų Pacientų tarybos pirmininkė bei organizacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė džiaugiasi, kad Pacientų taryba to ir siekia – įtraukti pacientus į aktyvų dialogą su medikais. „Dažnai medicinos personalas ar administracija nežino pacientų lūkesčių, problemų, nes jie yra garsiai neišsakomi, – teigia I. Laukytė-Budrienė. – Pacientų taryba mažina atstumą tarp gydytojo ir paciento bei padeda užmegzti kontaktą“. Pirmoji šalyje Pacientų taryba įsteigta Kauno klinikose 2019 metais.

Tinklalaidėję „P. S. Pacientų sauga“ Inga Laukytė-Budrienė pasakoja apie Pacientų tarybos atliekamus darbus, ko iš medicinos darbuotojų tikisi pacientai ir kaip galėtume gerinti santykį tarp šių dviejų pusių. Pašnekovę kalbina gydytoja Gabrielė Mickutė.

Pacientei Aistei paauglystėje diagnozuota paveldėta inkstų policistozė. Sulaukusi 30-ies metų, moteris sužinojo, kad liga pradėjo sparčiai progresuoti. „Moteriai sutriko inkstų funkcija, prasidėjo ir ryškėjo inkstų nepakankamumas. Galiausiai liga pasiekė galutinę ligos stadiją, – pasakoja Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Klinikinės nefrologijos ir rezistentiškos gydymui arterinės hipertenzijos sektoriaus vadovė prof. Inga Skarupskienė. – Deja, efektyvių vaistų, galinčių sustabdyti inkstų policistozės progresavimą, kol kas medicinos praktikoje nėra.“ 

Nuovargis, silpnumas, mieguistumas, spengimas galvoje, pesimistiškumas ir nuolatinis nerimas – tokie pirmieji simptomai prieš 20 metų Andriui išdavė depresiją. „Turėjau skaudžių išgyvenimų, kurie ir paskatino šios klastingos ligos atsiradimą, – prisimena vyras. – Gėriau vaistus, bet prieš dvejus metus pasijutau ypatingai prastai.“

COVID-19 pandemija apribojo žmonių judėjimą, bet nesustabdė ligų progresavimo. Šiuo laikotarpiu ypatingai išryškėjo problemos, susijusios su padidėjusiu krūviu regos organams ir su pavėluotu lėtinių akių ligų gydymu. Pastebima, kad pacientai vis dažniau kreipiasi dėl užleistų akių ligų, kai jau ne visada galima sugrąžinti prarastas regėjimo funkcijas. Viena iš tokių ligų – glaukoma. Apie šią ligą ir jos gydymo galimybes kalbiname  Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovę prof. Ingridą Janulevičienę. Pasak profesorės, vienintelis būdas išvengti negrįžtamo aklumo, kurį gali sukelti ši klastinga liga – tai reguliariai lankytis pas gydytoją oftalmologą, kuris laiku nustatytų ligą ir skirtų atitinkamą gydymą. 

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė prof. Jurgita Plisienė buvo įvertinta tarptautinės mokslininkų bendruomenės ir pakviesta tapti viena iš dešimties tarptautinio Karaliaus Faisalo apdovanojimo atrankos komiteto Medicinos srityje komisijos narių. Saudo Arabijoje vykusioje atrankoje komisijos nariai iš skirtingų pasaulio valstybių sprendė, kam šiais metais atiteks prestižinis mokslininkus ir institucijų atstovus remiantis Karaliaus Faisalo apdovanojimas ir premija.

Kauno klinikų medikai dalyvauja tarptautiniame klinikiniame „Dviejų etapų savaime išsiplečiančio (SI) aortos vožtuvo sistemos Vienna pirmasis žmonėms (angl. FIH) galimybių/pagrindimo“ tyrime. Šio tyrimo metu Kauno klinikose sėkmingai atlikta aortos vožtuvo implantacija per kateterį, neatvėrus krūtinės ląstos, panaudojant iš anksto visiškai sumontuotą aortos vožtuvą su sausų vožtuvo burių technologija.

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atliktas naujas ir efektyvus sunkios žarnyno ligos – Krono ligos sukeltų išangės fistulių gydymas padaugintomis kamieninėmis riebalinio audinio ląstelėmis. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas pažymi, kad pastaruoju metu kamieninių ląstelių terapija vis plačiau taikoma gydyti sunkias, kitais metodais nepagydomas, ligas.

Sausio 6 dieną, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos medikai vedė mokymus didelei „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ savanorių komandai apie tai, kaip teisingai reikėtų suteikti pirmąją pagalbą. 

Arnas – 13 metų berniukas, kuriam Kauno klinikose transplantuotas inkstas. Pirmieji ligos simptomai buvo neįprasti: vaikui sukosi galva, šį simptomą lydėjo vėmimas, silpnumo jausmas. Tauragėje atlikti kraujo tyrimai parodė ypač žemą hemoglobino kiekį kraujyje ir kitus grėsmingus pakitimus. Arnas skubiai atvežtas į Kauno klinikų Vaikų ligų kliniką, kur paaiškėjo diagnozė – įgimta galutinės stadijos inkstų liga. „Inkstų ligos gali būti apgaulingos ir neturėti jokių specifinių simptomų“, – pasakoja Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų lėtinių ir retų inkstų ligų centro vadovė, gydytoja vaikų nefrologė doc. Jūratė Masalskienė. Būtent tokia ir buvo Arno istorija.