Naujienos

Per du dešimtmečius nuo pirmos atliktos kepenų transplantacijos Kauno klinikose, įvyko didelis progresas transplantacijų procese – nuo 1-2 transplantacijų per metus, šiuo metu atliekamos beveik kelios dešimtys. Per šį laikotarpį kepenų transplantacijos tapo gerai organizuotu procesu, kai atsiradus tinkama donorui, kiekvienas šioje procedūroje dalyvaujantis medikas žino ką ir kaip tinkamai paruošti. Doc. dr. Tomas Vanagas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas, sako, kad anksčiau kepenų transplantacija būdavo neregėto mąsto įvykis, nutinkantis kelis kartus per metus, o dabar – įprasta ligoninės veikla, reikalaujanti patirties, energijos ir susitelkimo. 

Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse pradėtas naudoti didelės raiškos mikroultragarso aparatas, padedantis diagnozuoti klastingą onkologinę ligą – prostatos vėžį. Pasak doc. Stasio Auškalnio, Kauno klinikų Urologijos klinikos Onkourologijos sektoriaus vadovo, šis ultragarso aparatas pasižymi didele raiška, suteikiančia didelę skiriamąją gebą, kuri leidžia įvertinti anatomijos detales ir audinių skirtumus tiesiai iš pakitusio židinio. 

Akušerės – neatsiejama gydytojo akušerio ginekologo komandos dalis, būnančios šalia pacienčių visą jų reprodukcinio amžiaus laikotarpį, savarankiškai prižiūrinčios mažos rizikos nėštumus ir dirbančios švietėjišką darbą. Prof. Mindaugas Kliučinskas, Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas, pastebi, kad Kauno klinikose dirbančios akušerės jau daugiau kaip dešimtmetį savarankiškai prisiima atsakomybę už gimdyvės ir naujagimio priežiūrą, vykdo šviečiamąją veiklą „Akademija šeimai“ programoje.

Prieš 13 metų Saulius pajuto pirmuosius ligos simptomus. „Nuolat svaigo galva, temdavo akyse. Pastebėjau, kad atsirado koordinacijos sutrikimų“, – prisimena vyras. Saulius nusprendė nedelsti ir kreiptis į gydytojus. Kauno klinikose atlikus magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), jo galvoje rastas 8 centimetrų auglys.

Balandžio 22-29 d. visame pasaulyje minima pirminio imunodeficito savaitė. Pasaulyje pirminis imunodeficitas (PID) diagnozuotas maždaug 6-iems milijonams žmonių, o apie 70-90 proc. sergančiųjų nė neįtaria, kad gali juo sirgti. Lietuvoje įvairiomis pirminio imunodeficito formomis serga iki 200 žmonių. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad labai svarbu atpažinti pirminio imunodeficito simptomus, o jiems pasireiškus – kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika gali nulemti sėkmingesnį šios ligos gydymą. Daugiau apie pirminį imunodeficitą ir šią ligą išduodančius simptomus – pokalbyje su dr. Edita Gasiūniene, Kauno klinikų Pirminio imunodeficito centro vadove.

Šiandien Kauno klinikose vyko šventinis Medicinos darbuotojų dienos renginys – pirmą kartą surengti Nusipelniusių medicinos darbuotojų apdovanojimai, darbuotojus pradžiugino Martyno Kavaliausko koncertas. Šventinės dienos rytas prasidėjo tradiciškai – kaip ir kasmet, Kauno klinikų medikus skyriuose pasiekė administracijos dovana – 2600 pavasariškų tulpių žiedų.

Sužinojus apie nėštumą, džiaugsmą ir malonų jaudulį dažnai lydi baimė, nerimas ir abejonės dėl ateities – visi jausmai yra normalūs. Prof. Meilė Minkauskienė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė, dalijasi aktualia informacija apie moters priežiūrą nėštumo pradžioje ir skiepus nėštumo metu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su kitomis dvejomis Lietuvos gydymo įstaigomis ir užsienio šalių partneriais jungiasi prie tarptautinio Europos Sąjungos Skaitmeninės Europos programos lėšomis finansuojamo projekto „GDI“ (angl. Genomic Data Infrastructure). Šiuo projektu siekiama sukurti tarpvalstybinį nacionalinį genomo duomenų tinklą ir tokiu būdu pagerinti retų ligų diagnostikos galimybes ateityje. 

Prieš 25 metus Kauno klinikose atlikta pirmoji Lietuvoje kochlearinio implanto operacija žmogui, kuriam įprasti klausos aparatai negalėjo sugrąžinti klausos. Kochleariniai implantai garsą perdirba į elektros impulsus ir tiesiogiai perduoda jį tiesiai į klausos nervą, aplenkdamas žuvusias ar pažeistas klausos ląsteles, dėl kurių žmogus ir negali girdėti. Tokiems žmonėms įprastiniai klausos aparatai yra neveiksmingi. 

2022-ieji Kauno klinikoms – stabilaus augimo metai: suteiktų paslaugų apimtys pagaliau vėl grįžo į ikipandeminį lygį, pasiektas proveržis svarbiuose infrastruktūros projektuose, tęsiami pradėti strateginiai darbai. Antradienį prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, LSMU ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius, pristatė 2022 metų ligoninės veiklos ataskaitą įstaigos dalininkams – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams, Stebėtojų tarybos nariams bei ligoninės bendruomenei. Profesorius peržvelgė svarbiausius praėjusiais metais nuveiktus darbus ir pasiekimus bei pristatė pagrindinius šių metų siekinius. „Tęsdami Kauno klinikų veiklos strategijos įgyvendinimą, daugiausiai dėmesio skyrėme ligoninės valdymo, klinikinės veiklos ir slaugos tobulinimui, orientuotam į pacientą ir veiklos efektyvinimą, bei į technologijų ir infrastruktūros plėtrą“, – praeitų metų apžvalgą pradėjo prof. habil. dr. R. Jurkevičius.