Naujienos

Visame pasaulyje 850 mln. žmonių turi kokią nors inkstų ligos formą, o 2,6 mln. žmonių taikomos dializės ar atlikta inkstų transplantacija. Pasak Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovės prof. Ingos Arūnės Bumblytės, tai itin opi sveikatos problema. Šiandien pasaulyje minima inkstų diena, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į šio organo svarbą žmogaus sveikatai. 

Glaukoma  pasaulyje serga 3,5 proc. 40-80 metų amžiaus asmenų. Glaukoma sergantiems tris kartus dažniau nustatomos gretutinės širdies-kraujagyslių, kepenų ligos, cukrinis diabetas. Glaukoma ne tik klastingai sunaikina regėjimą, bet ir pablogina bendrą organizmo būklę. Kovo 10-16 d., minint Pasaulinę glaukomos savaitę, Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja prof. Ingrida Janulevičienė skaičiuoja, kad iki 2020 m. apie 76 milijonai gyventojų sirgs glaukoma. Iš jų  11,2 milijonų bus akli abiem akimis.
 

Jauna Balčyčių šeima vasarį atšventė savo sūnaus pirmąjį gimtadienį. „Šį gimtadienį vadinu teoriniu, nes gimęs mažylis nebekvėpavo, – prisiminė Dainora. – Nors nėštumas buvo sklandus, numatytą termino dieną gimdymas neprasidėjo. Kelios dienos po gimdymo termino atvykus pas gydytoją pradėjo silpnėti vaikelio širdies tonai.“
 

Kauno klinikose darbuotojams nebereikia nešioti dokumentų, kraujo ir audinių mėginių – nuo šiol jie „skrenda“ 8.5 km ilgio pneumatinio transportavimo sistema. Tai ilgiausia tokio tipo sistema Lietuvoje. Pneumopaštas skirtas pagreitinti dokumentų, kraujo ir audinių mėginių transportavimą ligoninės viduje, darbuotojams palengvinti ir pagreitinti darbą. 

Prieš pusantrų metų dėl ligos praradusi klausą Simona jau kelios savaitės džiaugiasi galinti girdėti. Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje jaunai moteriai buvo atlikta operacija, kurios metu pakeistas vienas iš vidinėje ausyje esančių klausos kauliukų. 
„Aš niekada nesiskundžiau klausa. Problema kilo staiga, prieš pusantrų metų. Daugelį metų aš net nežinojau, kad turiu tokią problemą, – pasakojo 35 metų Simona. – Jei žmonės esantys toliau kalbėdavo su manimi, aš jų negirdėdavau. Buvo daug nemalonių situacijų tiek man, tiek aplinkiniams. Reikėjo kažką daryti.“

Kasmet vasario pabaigoje minimą Tarptautinę retų ligų dieną Kauno klinikos šiais metais pasitiko renginių ciklu, kurį vainikavo apskritojo stalo diskusija „Tiltas tarp sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos“. Paskutines dvi vasario savaites ligoninėje vyko retomis ligomis sergančiųjų atstovų, pacientų organizacijų ir medikų susitikimai. Jų metu buvo keliami svarbiausi klausimai retų ligų srityje ir diskutuojama apie jų sprendimo būdus. Nors pacientai pripažįsta, kad daugeliu atveju yra patenkinti sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau jie pastebi, kad vis dar trūksta informacijos apie retas ligas, jų specifiką, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, paslaugų kompensavimą. Be to, gyvenimo kokybei labai svarbu gerinti ir plėtoti socialinės pagalbos pasiekiamumą ne tik gydymo įstaigose, bet ir grįžus į namus. 

Pirmą kartą Lietuvoje, Kauno klinikose, moteriai transplantuotas inkstas, atlikus spinalinę anesteziją – vaistus suleidus į stuburo kanalą ir neužmigdant pacientės. Įprastai transplantacijos atliekamos taikant bendrąją nejautrą. Tačiau šiai moteriai, sergančiai reta autoimunine liga ir turinčiai tracheostomą su stentu, spinalinės anestezijos metodas buvo vienintelė išeitis atlikti inksto persodinimo operaciją.

Kauno klinikos pirmosios Lietuvoje įsteigė Gydytojų kvalifikacijos kėlimo fondą, kuriuo skyrė net 1 mln. eurų savo gydytojų kvalifikacijos kėlimui. Iš fondo lėšų gydytojai specialistai ir gydytojai odontologai galės kelti kvalifikaciją įvairiuose mokymuose, konferencijose ar renginiuose. Iki šiol jie tą darydavo savo asmeninėmis, rėmėjų arba profilinių klinikų specialiosiomis lėšomis, ir tai buvo nemaža problema medikų bendruomenėje. 

„Daugiau nei metus gyvenau režimu ligoninė–namai–ligoninė. Nors ir dabar turiu reguliariai lankytis Kauno klinikose, tačiau visą gyvenimą liksiu dėkinga čia dirbantiems medikams už suteiktą galimybę gyventi toliau“, – dėkoja Jūratė Gervytė, sėkmingai įveikusi mielomą.  
Moteris prisimena, kad liga prasidėjo tokiais simptomais kaip nugaros skausmas, galvos svaigimas, sutrikusi rega. „Žmonės stebėjosi, kai sakydavau, kad juos matau su viena galva, bet keturiomis kojomis. Į mano šiuos nusiskundimus žaibiškai reagavo mano šeimos gydytojas Laimutis Gedminas ir jau tą pačią dieną buvo atlikti reikiami tyrimai. Prieš kelis metus esu sirgusi gimdos kaklelio vėžiu. Tuomet tik dėl daugiadalykės komandos – prof. Rūtos Nadišauskienės, Editos Juodžbalienės ir  prof. Artūro Inčiuros – taikyto gydymo ligą sėkmingai įveikiau.“

„Viskas prasidėjo lygiai prieš du metus, žiemą. Pastebėjau, kad pablogėjo klausa, ausis buvo lyg užgulusi, – pasakojimą pradeda Algita Pietarienė. – Pirmą kartą apsilankius pas gydytojus jie nieko blogo neįtarė, tačiau jau pavasarį pradėjau girdėti širdies ritmą ausyje, todėl vėl užsirašiau į konsultaciją. Išgirdusi, kad ausyje yra auglys, iš karto kreipiausi į Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoją Giedrių Gylį.“

Vasario 16-ąją už neeilinius nuopelnus Lietuvos gerovei Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaite mūsų šalies ir užsienio piliečiams įteikė 39 valstybinius apdovanojimus. Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ įteiktas ir vienam aktyviausių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojui rezidentui bei buvusiam Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentui Martynui Gedminui.

Apie auglį 46-erių metų Vilma sužinojo netikėtai. „2012 metais Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja dr. Nora Šiupšinskienė mano dukrą operavo dėl knarkimo. Tuo pačiu gydytojos pasiteiravau, kodėl man sunku kvėpuoti per nosį. Gavau siuntimą iš šeimos gydytojos ir užsirašiau konsultacijai pas gydytoją“, – istoriją pasakojo moteris. 
Po apžiūros buvo nuspręsta atlikti nosies pertvaros operaciją – septoplastiką. „Atliekant operaciją, gydytoja pastebėjo auglį. Po operacijos dr. N. Šiupinskienė padarė biopsiją ir iškart man pasiūlė kreiptis į jos kolegą kaukolės pamato auglių chirurgijos ekspertą – rinochirurgą prof. Saulių Vaitkų“, – savo ligos pradžią prisiminė Vilma.