Pacientų istorijos

Visą gyvenimą aktyviai gyvenęs 70-metis kaunietis Albertas prisimena, kad viskas prasidėjo nuo keisto tirpimo kulno srityje. Po išsamių tyrimų Kauno klinikose jam buvo diagnozuota itin reta ir agresyvi onkologinė liga – pėdos srities minkštųjų audinių lejomiosarkoma (piktybinis navikas). Nuo diagnozės praėjo jau dvylika metų, tačiau šiandien Albertas ir toliau gyvena aktyviai – keliauja, sportuoja, mėgsta laiką leisti gamtoje. „Tikiu, kad tik medicina gali padėti tokiose situacijose. Stebuklingų piliulių nuo šios ligos nėra – svarbiausia laikytis gydytojų rekomendacijų ir kiekvieną dieną stengtis. Labai svarbu atrasti vidinę ramybę ir nenustoti judėti“, – sako Albertas.

Sunkią onkologinę ligą įveikusi ketverių metų Luknė šiandien džiaugiasi vaikyste: lanko darželį, šokių būrelį, turi draugų ir namuose – ištikimą žaidimų draugą, šunelį Bazą. Kai mažylei buvo devyni mėnesiai, mama Rūta pastebėjo, jog dukrytė pradėjo vilkti vieną kojytę. „Ji jau buvo pradėjusi ropoti, tačiau viena kojelė tarsi nebeklausė. Gydytoja patarė stebėti, duoti nuskausminamųjų, tačiau situacija negerėjo – naktimis ji verkdavo, kentė skausmą. Galiausiai mūsų miestelio gydytoja rekomendavo kreiptis į Kauno klinikų specialistus, ką ir padarėme“, – prisimena Rūta.

Klaipėdietė Simona, mažosios Arielės mama, pasakoja, kad nėštumas iki 32-osios savaitės vyko visiškai sklandžiai. Tačiau vienos apžiūros metu gydytoja sunerimo, jog vaisiui galimai formuojasi nugaros smegenų išvarža, galvos smegenyse kaupiasi skysčiai. „Tai buvo didžiulis šokas. Mums iš karto patarė kreiptis į Kauno klinikas. Pirmasis vizitas pas Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovę profesorę Eglę Machtejevienę, kuri mus konsultavo iki pat gimdymo, pranoko lūkesčius – profesionalumas ir jautrumas situacijai nustebino. Kol pats nepapuoli į tokią situaciją, sunku patikėti, kad medicininė pagalba gali būti tokio aukšto lygio“, – dalijasi Simona.

Metukų Urtė šiandien džiaugiasi vaikyste – gali drąsiai maudytis, keliauti prie jūros, tarti pirmuosius žodžius. Dar neseniai jos kvėpavimą palaikė tracheostominis vamzdelis, o kalbos, verksmo ar juoko garsų tėvai neturėjo progos išgirsti. Įprastą kvėpavimo takų funkciją mergaitei padėjo atkurti sudėtinga operacija taikant CO₂ lazerį.

Kauno klinikose genų terapija nuo spinalinės raumenų atrofijos (SRA) suleista beveik šešių mėnesių berniukui. Tai – jau antrasis vaikas Lietuvoje, gydomas šiuo pažangiu metodu, ir pirmasis, kuriam šis gydymas finansuotas valstybės lėšomis. „Genų terapija leidžia sustabdyti šios retos ir klastingos ligos progresavimą. Taikydami pažangiausius gydymo metodus galime suteikti vaikams viltį gyventi visavertį gyvenimą“, – teigia Milda Dambrauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja vaikų neurologė.

„Vis liečiu ir liečiu savo odą negalėdama patikėti, kad ji mano... niekada neturėjau tokios gražios odos“, – atvirai pasakoja Kauno klinikų pacientė Ieva, nuo gimimo gyvenusi su sunkia atopinio dermatito forma. Šiandien moteris džiaugiasi iš esmės pasikeitusia gyvenimo kokybe – po ilgų metų ieškojimų Kauno klinikose jai pritaikytas pažangus imuninį atsaką koreguojantis gydymas ir pasiekti puikūs rezultatai.

Kauno klinikų pacientas Edgaras prisimena, kad būdamas aktyvus, sportą mėgstantis paauglys ėmė vis dažniau vengti fizinės veiklos. Pacientui kitame mieste buvo diagnozuota genetinė liga - spinalinė raumenų atrofija (SRA), o išgirdęs apie galimybę gydytis suaugusiems skirtomis nusinerseno injekcijomis Kauno klinikose, kreipėsi čia ir netrukus pradėjo gydymą. „Edgaras, patekęs į Kauno klinikas, labiausiai skundėsi kojų silpnumu – tai vienas dažniausių simptomų, pasireiškiančių vyresniems SRA sergantiems pacientams“, – pažymi Evelina Grušauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro vadovė, gydytoja neurologė.

Prieš praėjusias Kalėdas vilnietei Jurgai buvo diagnozuotas opinis kolitas – lėtinė storosios žarnos uždegiminė liga. Nepaisant taikyto standartinio gydymo vaistais, jos būklė palaipsniui blogėjo – dėl dažno viduriavimo ji neteko svorio, jai vos užtekdavo jėgų nuvykti į darbą. „Man buvo rekomenduota kreiptis į Kauno klinikas, kur buvo atlikti išsamūs tyrimai ir taikyti visi galimi gydymo būdai, įskaitant stipresnius medikamentus“, – pasakoja jauna moteris.

21-erių Matas pasakoja, kad vieną rytą pusryčiaudamas išgirdo mamos pagalbos šauksmą. Prieš išeidama į darbą, ji užsuko į kambarį, kuriame ilsėjosi Mato tėtis Arūnas. Tuo metu vyras nekvėpavo. Pasak medikų, tokia gyvybei pavojinga būklė dažniausiai pasireiškia staigiai nutrūkus kraujotakai, kai sustoja širdis, rečiau – pirminio kvėpavimo išnykimu.

Kauno klinikų pacientui Kajui buvo vos daugiau nei trys metai, kai Kauno klinikose paaiškėjo, kad kepenyse esantis darinys tapo piktybiniu vaikų kepenų naviku – hepatoblastoma. „Visos berniuko kepenys buvo nusėtos daugybiniais navikiniais mazgais. Nors liga nebuvo išplitusi į kitus organus, navikas pažeidė beveik visą kepenų audinį“, - teigia Sonata Argustaitė-Kalinauskienė, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų hematologė. 

Kauno klinikų medikai pakeitė Airijoje gyvenančio Stefano gyvenimą, atlikdami jam skrandžio mažinimo operaciją. Priežastis, kodėl šios operacijos neatliko Airijoje dirbantys medikai – didžiulė pilvo sienos išvarža. „Stefano istorija unikali – vyras buvo patekęs lyg į užburtą ratą: dėl nutukimo niekas nesutiko operuoti pilvo sienos išvaržos, o dėl išvaržos – atlikti skrandžio mažinimo operacijos“, – aiškina prof. Antanas Mickevičius, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas.

31-erių metų Petras tapo pirmuoju pacientu šalyje, kuriam dėl itin retos ligos – kepenų echinokokozės, kai parazitai pažeidžia kepenis, buvo atlikta kepenų transplantacija. Operacinis gydymas – pagrindinis kepenų echinokokozės gydymo metodas, tačiau ne visada įmanomas, o kepenų transplantacija atliekama tik išskirtiniais atvejais. „Chirurgijos klinikos mokslininkai, atlikę sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, nustatė, kad pasaulyje registruota vos apie 250 tokių atvejų. Tai – labai sudėtinga ir ypatinga operacija, reikalaujanti visos prisidėjusios komandos profesionalumo ir žinių“, – teigia doc. Tomas Vanagas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas.