Naujienos

Drąsios Kauno klinikų rezidentės pasakoja apie patirtį Marijampolės ligoninėje

Šiomis dienomis medicinos darbuotojų vaidmuo ypatingai svarbus. Jie žengia į „priešakines linijas“ ir deda visas pastangas, kad pacientams saugiai būtų teikiama pagalba. Medicinos darbuotojai ilgai nemato savo šeimų, tačiau visą dėmesį skiria kitiems žmonėms ir jų artimiesiems. Ne išimtis ir trys drąsios Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojos rezidentės, kurios savanoriškai pasisiūlė vykti į „karštuoju tašku“ tapusią Marijampolės ligoninę. Neišsigandusios klastingo viruso gydytojos rezidentės Viktorija Paulauskaitė, Edyta Pojawis ir Eglė Astašauskaitė 20 dienų padėjo į sudėtingą padėtį pakliuvusiems Marijampolės ligoninės kolegoms COVID-19 protrūkio metu.

Kas labiausiai įsiminė, dirbant Marijampolės ligoninėje?
V. P. Kiekvienas budėjimas buvo kažkuo įsimintinas. Pasitaikė ir tokių pacientų, kurių būklės buvo labai sunkios ir nestabilios. Teikiant pagalbą nežinodavome, ar tas žmogus serga COVID-19, ar ne, nes dažniausiai tyrimo atsakymo dar neturėdavome. Nors reanimacija nedirbo, tačiau šiose situacijose visuomet pagelbėdavo budintis gydytojas reanimatologas.
E. A. Taip, reanimatologus kviesdavome dažnai. Ne tik dėl COVID-19, bet ir dėl kitų sunkių būklių. Pirmo budėjimo metu buvo nemažai streso dar ir dėl to, kad tai buvo nauja vieta.
E. P. Budėjimai buvo labai įvairūs. Vienos dienos ramios, kitos pilnos chaoso ir pacientų mirčių.

Kaip atrodė Jūsų darbo diena – kasdienybė?
V. P. Mes turėjome 24 valandų budėjimus. Nuo 8 valandos ryto iki kitos dienos 8 valandos ryto. Budėdavome kas tris dienas ir taip keisdavomės. Sunku pasakyti, kokia buvo darbo diena, nes kiekvienas budėjimas skirdavosi. Ryte ateidavome ir apsirengdavome specialia apsaugine apranga taip, tarsi dirbtume su potencialiu COVID-19 sergančiu pacientu. Kadangi dirbome karščiavimo zonoje, mes niekada nežinodavome, kada atveš šiuo virusu užsikrėtusį žmogų, todėl kiekvieną kartą laikydavomės visų saugumo reikalavimų. Sergančių COVID-19 liga atvežė ne vieną. Tyrimo dėl COVID-19 atsakymo tekdavo laukti nuo 5 valandų iki 22 valandų. Kartais ir ilgiau, todėl norint palaikyti saugų atstumą tarp pacientų, buvo paruoštas Vidaus ligų skyrius.
E. A. Vidaus ligų skyrius funkcionavo ne pagal paskirtį, jame buvo įrengtos izoliacinės palatos.  Kai atvykome čia dirbti, jų dar nebuvo, tačiau jas įrengus chaoso buvo ženkliai mažiau.
E. P. Kai tik gaudavome tyrimų atsakymus dėl COVID-19, susisiekdavome su kita gydymo įstaiga, kuri galėtų priimti pacientą gydymui. Jei viskas gerai, tiesiog išleisdavome gydytis namo ambulatoriškai. Išties kartais būdavo sunku skambinti kitoms ligoninėms, nes išgirdus, kad skambiname iš Marijampolės ligoninės, kolegos išsigąsdavo, bijodavo priimti pacientus. Tačiau visada būdavo randamas sprendimas situacijai spręsti.

Kokie įspūdžiai iš darbo Marijampolės ligoninėje?
V. P. Važiuodama į Marijampolės ligoninę visiškai neįsivaizdavau, kas mūsų laukia ir kaip ten viskas vyks. Įspūdžiai labai geri. Jautėme saugumą tiek iš Kauno klinikų, kurios mus išlydėjo su reikiamomis asmens apsaugos priemonėmis, tiek iš svetingai mus priėmusių Marijampolės ligoninės kolegų.
E. P. Buvo labai gera praktika. Dirbome „oranžinėje zonoje“, kur atvežami karščiuojantys pacientai ir galimai užsikrėtę COVID-19 infekcija. Neneigsiu, buvo streso, bet kartu gavome labai daug patirties. Kilo daug klausimų, kaip reaguosime, jei COVID-19 atsakymas neigiamas, ką daryti, jei teigiamas.
E. A. Įspūdžiai labai geri. Savanoriškai vykome padėti kolegoms ir įgijome daug darbinės ir asmeninės patirties.

Kauno klinikų bendruomenė didžiuojasi trijų jaunų gydytojų atsidavimu profesijai ir parodyta drąsa, padedant į sudėtingą situaciją pakliuvusiems kolegoms.

Informacija ir nuotrauka – Kauno klinikų. 

>71  000

chirurginių operacijų

>1,3 mln.

pacientų apsilankymų

2025

gydytojų

2399

slaugos specialistas

3050

naujagimių per metus
X