Naujienos

Kauno klinikose startavo Vadovų indukcijos diena, skirta naujai paskirtiems profilinių klinikų, filialų, tarnybų, skyrių, slaugos vadovams, administratoriams ir vyr. slaugytojams-slaugos administratoriams. Tai – dar vienas strateginis žingsnis stiprinant vadovų kompetencijas ir užtikrinant, kad visa organizacijos bendruomenė dirbtų vieninga kryptimi.

Kauno klinikose neeilinė sėkmės istorija – trimetis pacientas Matas sulaukė donorinio inksto, organo donoru tapo jo tėtis Edgaras. „Matukas tapo pirmuoju pacientu tiek Kauno klinikose, tiek Lietuvoje, kuriam esant tokio amžiaus inkstas buvo persodintas gyvosios donorystės metu“, – sako Matą prižiūrinti Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų nefrologė dr. Diana Dobilienė. – Ši sėkminga paciento istorija yra svarbus įvykis inkstų transplantacijos srityje Kauno klinikose ir visoje Lietuvoje“.

Spalio mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas parodė, kad išgirdus Kauno klinikų pavadinimą, absoliučiai daugumai gyventojų kyla teigiamos asociacijos. Kauno klinikų vardas pirmiausiai asocijuojasi su aukštos kokybės gydymo paslaugomis, profesionalumu, kuris atsispindi tiek darbuotojų kompetencijoje, tiek modernioje įrangoje, geografine vieta (Kaunu) ir aukštu patikimumu, kurį ligoninė pelnė per daugelį veiklos metų. Vos 1 proc. apklaustųjų ligoninės veiklą vertina nepalankiai. 

Cukrinis diabetas – viena iš dažniausiai diagnozuojamų ligų pasaulyje, nuo kurios kasmet miršta milijonai žmonių. Lietuvoje šia liga serga daugiau kaip 160 tūkst. žmonių, kasmet ji nusineša per 4 tūkst. lietuvių gyvybių. 

Pirmą kartą pacientui išgirdus diabeto diagnozę, dažnai sunku įsivaizduoti, kaip gyvenimas klostysis toliau. Apie tai, kaip tinkamai kontroliuoti cukrinį diabetą ir su šia liga gyventi visavertį gyvenimą, kalbamės su Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadove, gydytoja endokrinologe prof. Džilda Veličkiene.

Kauno klinikų Radiologijos klinikoje atliekamas platus radiologinių tyrimų spektras, įskaitant rentgeną, ultragarsą, kompiuterinę tomografiją (KT), magnetinį rezonansą (MRT), radionuklinidinius  tyrimus ir kitus intervencinius radiologinius tyrimus. Šie tyrimai yra būtini ne tik diagnostikai, bet ir tolesniam paciento gydymui. Jų per pastaruosius metus atlikta daugiau nei 450 tūkstančių. Tinkamas pasiruošimas šiems tyrimams užtikrina ne tik geresnius tyrimų rezultatus, bet ir pacientų saugą. Kristina Valatkevičienė, Kauno klinikų Radiologijos klinikos Tomografijų skyriaus vadovė ir Viktorija Sirvydaitė, Vyresnioji radiologijos technologės pavaduotoja pasakoja apie pasiruošimo procesą, kuris priklauso nuo atliekamo tyrimo.  

Šiuo metu Kauno klinikų Kraujo centre trūksta visų kraujo grupių, ypatingai O- (pirmos neigiamos) bei A+ ir A- (antros teigiamos ir antros neigiamos). Po ilgojo savaitgalio sulaukta mažiau donorų, todėl būtina pasirūpinti kraujo komponentų atsargomis, kad jų užtektų visiems esamiems ir galimiems pacientams.

Šį pavasarį duris atvėrusi Kauno klinikų lopšelio-darželio „Lašeliai“ „Lietučių miestelio“ grupė, skirta Autizmo spektro sutrikimus (ASS) turintiems vaikams, sėkmingai vykdo veiklą ir netrukus žada priimti dar daugiau vaikučių. „Atidaryti „Lietučių miestelį“ kilo mintis stebint vaikų su specialiaisiais poreikiais ugdymo procesą. Nors grupė gyvuoja dar tik pusmetį, mes jau turime beveik pilną grupę vaikų, netrukus planuojame atidaryti ir antrąją“, – sako dr. Virginija Levickienė, Kauno klinikų Ikimokyklinio ugdymo skyriaus ir lopšelio-darželio „Lašeliai“ vadovė.

Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos narės jau šešioliktą kartą Kauno klinikų pacientėms, susirgusioms krūties vėžiu, įteikė 50 krūties naviko žymeklių. Šie iš labai brangių metalų pagaminti žymekliai naudojami krūtyje esančio naviko pažymėjimui prieš skiriant sisteminį gydymą, kurio metu navikas sumažėja. Žymeklis padeda krūtį operuojantiems chirurgams nustatyti buvusio naviko vietą.  

Dviejų vaikų žaidimas su sandėliuke rastu oriniu šautuvu dešimtmetei mergaitei vos nesibaigė tragiškai: kulka perskrodė kiaurai jos kūną ir įstrigo kitoje pusėje netoli stuburo. „Dar nuo seno įprasta orinius šautuvus laikyti vos ne žaisliniais, tačiau šis atvejis parodė, kad šie ginklai gali būti lygiai tokie pat pavojingi. Mano praktikoje tai yra pirmas kartas, kai kulka kiaurai perskrodė visus krūtinės ląstos organus. Jei ji būtų kliudžiusi širdį ar kraujagysles, mergaitė būtų neišgyvenusi“, – sako doc. dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos skyriaus vadovė.

Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje įdiegta moderni centralizuota naujagimių gyvybinių funkcijų stebėjimo sistema užtikrina greitesnę medikų reakciją ir ramų tėvų miegą. Ši sistema leidžia medikams realiuoju laiku stebėti mažųjų pacientų būklę per mobiliuosius įrenginius, suteikdama galimybę sekti svarbius rodiklius, tokius kaip deguonies įsisotinimas ar širdies susitraukimų dažnis. Gyvybiniai rodikliai prieinami tiek stebėjimo stotyje, tiek patogiai mobiliajame įrenginyje, taip užtikrinant dar didesnį kūdikių saugumą.

Kauno klinikose per 24 metus atlikta apie 150 kepenų transplantacijos operacijų. Tai – viena sudėtingiausių procedūrų tiek pilvo chirurgijoje, tiek transplantologijoje. Per šį laiką, dėl pasiektos reikšmingos medicininės pažangos, Kauno klinikos tapo vienu iš svarbiausių transplantacijų centrų Lietuvoje. Nepaisant sudėtingumo, kepenų transplantacijų skaičius nuolatos auga, o tai įmanoma tik dėl stiprios ir kvalifikuotos daugiadalykės komandos, dirbančios dėl vieno bendro tikslo – pacientų gerovės.

Šiandien po rekonstrukcijos pristatytas modernizuotas Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas akcentuoja, kad skyriaus rekonstrukcija – tai svarbus žingsnis gerinant sunkios būklės širdies ligomis sergančių pacientų gydymo sąlygas Kauno klinikose.