Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos narės jau šešioliktą kartą Kauno klinikų pacientėms, susirgusioms krūties vėžiu, įteikė 50 krūties naviko žymeklių. Šie iš labai brangių metalų pagaminti žymekliai naudojami krūtyje esančio naviko pažymėjimui prieš skiriant sisteminį gydymą, kurio metu navikas sumažėja. Žymeklis padeda krūtį operuojantiems chirurgams nustatyti buvusio naviko vietą.
Dviejų vaikų žaidimas su sandėliuke rastu oriniu šautuvu dešimtmetei mergaitei vos nesibaigė tragiškai: kulka perskrodė kiaurai jos kūną ir įstrigo kitoje pusėje netoli stuburo. „Dar nuo seno įprasta orinius šautuvus laikyti vos ne žaisliniais, tačiau šis atvejis parodė, kad šie ginklai gali būti lygiai tokie pat pavojingi. Mano praktikoje tai yra pirmas kartas, kai kulka kiaurai perskrodė visus krūtinės ląstos organus. Jei ji būtų kliudžiusi širdį ar kraujagysles, mergaitė būtų neišgyvenusi“, – sako doc. dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos skyriaus vadovė.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje įdiegta moderni centralizuota naujagimių gyvybinių funkcijų stebėjimo sistema užtikrina greitesnę medikų reakciją ir ramų tėvų miegą. Ši sistema leidžia medikams realiuoju laiku stebėti mažųjų pacientų būklę per mobiliuosius įrenginius, suteikdama galimybę sekti svarbius rodiklius, tokius kaip deguonies įsisotinimas ar širdies susitraukimų dažnis. Gyvybiniai rodikliai prieinami tiek stebėjimo stotyje, tiek patogiai mobiliajame įrenginyje, taip užtikrinant dar didesnį kūdikių saugumą.
Kauno klinikose per 24 metus atlikta apie 150 kepenų transplantacijos operacijų. Tai – viena sudėtingiausių procedūrų tiek pilvo chirurgijoje, tiek transplantologijoje. Per šį laiką, dėl pasiektos reikšmingos medicininės pažangos, Kauno klinikos tapo vienu iš svarbiausių transplantacijų centrų Lietuvoje. Nepaisant sudėtingumo, kepenų transplantacijų skaičius nuolatos auga, o tai įmanoma tik dėl stiprios ir kvalifikuotos daugiadalykės komandos, dirbančios dėl vieno bendro tikslo – pacientų gerovės.
Šiandien po rekonstrukcijos pristatytas modernizuotas Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas akcentuoja, kad skyriaus rekonstrukcija – tai svarbus žingsnis gerinant sunkios būklės širdies ligomis sergančių pacientų gydymo sąlygas Kauno klinikose.
Šiandien Kauno klinikose finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Martin Michelet pasirašė Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos sutartį, kuria siekiama tęsti investicijas į akušerijos ir kūdikių sveikatos priežiūros paslaugų tobulinimą bei vaiko raidos paslaugų plėtrą. Šios programos įgyvendinimui skiriama daugiau nei 31 mln. eurų.
Kauno klinikų Patologinės anatomijos klinikoje kasmet apdorojama tūkstančiai mėginių, užtikrinančių tikslų ir kokybišką patologijos tyrimų rezultatų pateikimą. „Naudojant pažangiausius morfologinės, molekulinės ir skaitmeninės analizės metodus, kasmet klinikoje atliekame daugiau nei 40 tūkst. pacientų patologijos histologinių tyrimų, svarbių diagnozuojant onkologinius procesus, taip pat tiriant kitus sisteminius ir lokalius patologinius pokyčius, ir daugiau nei 10 tūkst. citologinių tyrimų, plačiai taikomų įvairiose medicinos srityse – ginekologijoje, akušerijoje, urologijoje ir kt.“, – pasakoja doc. Lina Poškienė, Kauno klinikų Patologinės anatomijos klinikos vadovė.
Kauno klinikų skubiosios medicinos Telemedicinos centre nuolat budintys specialistai, pasitelkę išmaniąsias technologijas, konsultuoja pacientus, esančius aštuonių regioninių ligoninių – Prienų, Jonavos, Kėdainių, Šakių, Jurbarko, Marijampolės, Raseinių ir Kaišiadorių skubios pagalbos skyriuose. Ši inovacija per kelis metus sumažino nereikalingų pacientų pervežimų į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių skaičių beveik perpus. Tai leidžia sutrumpinti pacientų aptarnavimo laiką ir efektyviau panaudoti žmogiškuosius resursus tiek didžiosiose, tiek regionų ligoninėse. Per 2024 metus Kauno klinikų Telemedicinos centre pacientams suteikta 2000 konsultacijų.
Cukrinis diabetas – lėtinė liga, kuriai valdyti reikia ne tik tinkamo medikamentinio gydymo, bet ir paciento sąmoningo įsitraukimo į savo sveikatos priežiūrą. Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos slaugytojos diabetologės Vaida Stankevičienė ir Daiva Brakauskienė, kasdien dirbančios su šia liga sergančiais pacientais, akcentuoja, kad sėkminga diabeto kontrolė reikalauja nuolatinio paciento mokymosi, gyvenimo būdo keitimo ir glaudaus bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros specialistais. Pasak slaugytojų, paciento savivoka, reguliarus pėdų priežiūros ir kasdienės rutinos laikymasis, taip pat žinios apie tinkamą mitybą bei vaistų vartojimą – tai pagrindiniai veiksniai, padedantys išvengti rimtų komplikacijų ir išlaikyti kokybišką gyvenimą sergant cukriniu diabetu.
Medicininiai duomenys yra itin jautrūs ir asmeniški, todėl juos saugo ne tik įstatymai, bet ir įvairūs reglamentai, nustatantys aukštesnius standartus nei, pavyzdžiui, rinkodaros ar kitų sričių duomenų apsaugos reikalavimai. „Duomenų apsauga – tai priemonių ir veiksmų rinkinys, skirtas užtikrinti, kad asmens duomenys nepatektų tretiesiems asmenims, neturintiems teisės jais disponuoti. Neteisėtai atskleisti sveikatos duomenys gali sukelti rimtas pasekmes“, – teigia Tomas Kuzmarskas, Kauno klinikų direktoriaus valdymui ir plėtrai pavaduotojas.
Daugiau apie pacientų duomenų saugą Kauno klinikose kalbamės su T. Kuzmarsku.
Pusantrų metukų Kauno klinikų pacientė Lėja džiaugiasi įprasta vaikyste, mergaitės mama Jurgita dėl to dėkinga Kauno klinikų medikams. „Pagimdžiusi dukrą, iškart supratau, kad ji kvėpuoja keistai, buvo girdimas šaižus švokštimas, miesto, kuriame gyvename, gydytojai sakė, kad tai nuo širdies ydos, tačiau tai nebuvo tiesa, – prisimena moteris. – Kiek kartų vykome į Skubios pagalbos skyrių, apsilankėme pas skirtingus specialistus, kol sužinojome tikrąją priežastį“. Lėjai, patekusiai į Kauno klinikas, buvo diagnozuotas įgimtas aukšto kvėpavimo takų obstrukcijos sindromas – vaisiaus trachėjos arba gerklų užsikimšimas.
Kauno klinikose, pirmojoje ir kol kas vienintelėje ligoninėje Lietuvoje, įdiegtas ir pradėtas taikyti naujas pozitronų emisijos tomografijos tyrimas, skirtas tiksliau diagnozuoti prostatos vėžio stadiją ir veiksmingiau parinkti reikalingą gydymą. Atliekant pozitronų emisijos tomografijos tyrimą su prostatos specifiniu membranos antigenu (PET/KT PSMA), galima įvertinti ligos išplitimą, ligos atsinaujinimą ir suteikti galimybę taikyti naujus gydymo metodus.
