Naujienos

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas visiems susirinkusiems pristatė drauge su kolegomis parašytą vadovėlį „Pediatrija“. 100 žmonių prisidėjo prie šios knygos rašymo ir išleidimo, o kaip sako pats profesorius, tai puiki dovana Lietuvos šimtmečio jubiliejui. „Išties noriu pasidžiaugti tuo, ką turime. Mintis rašyti vadovėlį kilo prieš ketverius metus. Dabar turime fantastinį projektą – toks vadovėlis apie pediatriją Lietuvoje niekada nebuvo parašytas. Po 5 metų, kaip ir visus vadovėlius reikia atnaujinti, todėl labai tikiu, kad dar susibursime“, – kalbėjo prof. R. Kėvalas. 

Cukriniu diabetu pasaulyje serga 425 milijonai žmonių – 1 iš 11 planetos gyventojų, ir vienas iš dviejų nežino, kad serga, nes liga lieka nediagnozuota. Tuo tarpu Lietuvoje diabetu serga daugiau nei 100 000 žmonių. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą ir gerinti žinias apie gyvenimą su cukriniu diabetu, vakar, minint Pasaulinę diabeto dieną, Kauno klinikų specialistai visiems susirinkusiesiems renginių metu paneigė mitus apie cukrinį diabetą ir teikė naudingą informaciją, kaip gyventi susirgus šia liga.

Lapkričio 6 d. Kauno klinikose pradėtos pirmosios Lietuvoje chirurginės procedūros, kurių metu atkaklia ir gydymui atsparia epilepsijos forma sergantiems pacientams implantuotas klajoklio nervo stimuliatorius. Šis stimuliatorius siųs elektrinius impulsus į kairės pusės klajoklį nervą ir padės sukontroliuoti epilepsijos priepuolius. 4 stimuliatorius pirmiesiems Kauno klinikų pacientams implantavo gydytojai neurochirurgai. Vėliau šiuos pacientus intensyviai prižiūrės gerai apmokyta gydytojų neurologų komanda.

Kauno klinikose pradėjo dirbti medicinos psichologė, teikianti emocinę ir psichologinę pagalbą ligoninės medicinos personalui. „Visa Kauno klinikų medikų komanda daug ir įtemptai dirba. Kasdien spręsdami klausimus dėl pacientų sveikatos ar net gyvybės, susidurdami su nenumatytais atvejais medicinoje, gydydami sunkiausias medicinines būkles, gydytojai neišvengiamai patiria emocinę įtampą. Iš visų jėgų besistengdami, medikai neretai pervargsta psichologiškai“, – apie psichologinės pagalbos poreikį medicinos personalui kalba ligoninės vadovas, profesorius Renaldas Jurkevičius. – Džiaugiamės įgyvendindami vieną iš idėjų, gimusių Kauno klinikų vadovų mokymų metu.“.

Pašalinti nedidelius sąnario pažeidimus medikams dažniausiai nekyla sunkumų, tačiau Kauno klinikų traumatologai jau turi veiksmingų priemonių, leidžiančių padėti pacientams, kuriems įprasti gydymo metodai nebegali būti taikomi ar yra neefektyvūs. 

Anesteziologijos klinika džiaugiasi jau antrą kartą sulaukianti tarptautinių ekspertų vizito iš Europos anesteziologų draugijos (angl. ESA- European Society of Anaesthesiology). Ilgai lauktas ir kruopščiai planuotas apsilankymas vyko spalio 11-12 dienomis, o jo rezultatas – puikus įvertinimas ir reakreditacija. Dar 2014-aisiais metais Anesteziologijos klinika pripažinta meistriškumo centru, atitinkančiu visus aukščiausius rezidentų rengimo reikalavimus, reakreditacija buvo numatyta po 4 metų, 2018-aisiais.

Kauno klinikose ir visoje Lietuvoje neeilinis įvykis – Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimė šimtmečio ketvertukas. Jaunai šeimai iš Panevėžio gimė trys sūnūs ir dukra. Du berniukai – identiški dvyniai. Ketvertukas pasaulį išvydo spalio 18 dienos rytą, šiek tiek po pusės dešimtos. Pirmasis mažylis, pavadintas A, gimė 1 808 gramų. Antrasis, B dvynys – mergaitė – 2 kilogramų ir 4 gramų. C dvynys svėrė 1 668 gramus, o D dvynys – 1 504 gramus.

Sėkmingai atliktą kraujo perpylimo operaciją vienai iš dar negimusių dvynukių lėmė ne tik aukšta Kauno klinikų gydytojų kompetencija, patirtis ir technologijos, be kurių šiuolaikinės medicininės intervencijos neįsivaizduojamos, bet ir tėvų ryžtas bei kraujo donorų gerumas. Pirmą kartą Lietuvoje atlikta sudėtinga operacija šeimai suteikė galimybę išsaugoti abi mergaites, sėkmingai sulaukti nėštumo pabaigos ir dėkoti ne tik gydytojams, bet ir visiems kraujo donorams, kurie to net nežinodami prisidėjo prie vienos mažos mergaitės gyvybės išgelbėjimo.

Operacijų ir kitų sudėtingų procedūrų metu dirbanti įvairių specialistų komanda neretai į pagalbą pasitelkia naująsias metodikas, leidžiančias užtikrinti sklandžią šių procedūrų eigą. Gebėjimas optimizuoti sudėtingus procesus ne tik užtikrina procedūros sėkmę ir didesnį pacientų saugumą, bet ir sumažina specialistų patiriamą emocinę įtampą. Šio tikslo Kauno klinikose aktyviai siekiama jau septynerius metus, kuomet buvo priimtas sisteminis sprendimas – operacinėse esančius švirkštus ir vaistus žymėti spalvotais lipdukais. Siekiant ir toliau lengvinti specialistų komandos darbą, mažinti klaidų tikimybę bei didinti pacientų saugumą, visose operacinėse vienodai žymimi ir stalčių skyreliai, o juose vaistai sudedami vienoda tvarka.

Vilius savo 25-ąjį gimtadienį sutiko Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje. „Tai mano antras gimtadienis ir naujas gyvenimo etapas“, – džiaugiasi jaunas vyras, kuris dar rugsėjo viduryje patyrė sunkią galvos smegenų traumą ir paniro į komą. Panaudojant naują ir modernią galvos smegenų audinio mikrodializės parametrų ir deguonies kiekio nustatymo įrangą, Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje jam buvo išgelbėta gyvybė. Naujoji įranga ir inovatyvus gydymo metodas Lietuvoje ir Baltijos šalyse buvo taikytas pirmą kartą. 

Ketvirtadienį Kauno klinikose lankėsi prof. Arnon Afek – Izraelyje įsikūrusios Shebos ligoninės generalinio direktoriaus pavaduotojas ir šios ligoninės Medicinos centro generalinis direktorius.
„Džiaugiamės sulaukę garbingo svečio iš vienos pažangiausių gydymo įstaigų. Buvo labai įdomu pasidalinti patirtimi, valdant panašaus dydžio ligoninę ir sprendžiant labai panašius iššūkius: kaip padaryti dar efektyvesnį ligoninės darbą, kaip suburti komandą bendram tikslui ir kaip ugdyti jaunos kartos lyderius“, – kalbėjo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

„Atstatyti arba moksliškai kalbant regeneruoti pažeistą organą yra sena medikų svajonė ir šiuo metu gyvename regeneracinės medicinos pakilimo laikotarpyje. Mokslininkai planuoja regeneruoti pažeistus organus keliomis svarbiausiomis terapinėmis priemonėmis – ląstelių transplantacija arba pažangios terapijos vaistais, turinčiais savo sudėtyje ląstelių“, – teigia Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojas nefrologas, klinikinis farmakologas prof. Romaldas Mačiulaitis.