Naujienos

Operacijų ir kitų sudėtingų procedūrų metu dirbanti įvairių specialistų komanda neretai į pagalbą pasitelkia naująsias metodikas, leidžiančias užtikrinti sklandžią šių procedūrų eigą. Gebėjimas optimizuoti sudėtingus procesus ne tik užtikrina procedūros sėkmę ir didesnį pacientų saugumą, bet ir sumažina specialistų patiriamą emocinę įtampą. Šio tikslo Kauno klinikose aktyviai siekiama jau septynerius metus, kuomet buvo priimtas sisteminis sprendimas – operacinėse esančius švirkštus ir vaistus žymėti spalvotais lipdukais. Siekiant ir toliau lengvinti specialistų komandos darbą, mažinti klaidų tikimybę bei didinti pacientų saugumą, visose operacinėse vienodai žymimi ir stalčių skyreliai, o juose vaistai sudedami vienoda tvarka.

Vilius savo 25-ąjį gimtadienį sutiko Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje. „Tai mano antras gimtadienis ir naujas gyvenimo etapas“, – džiaugiasi jaunas vyras, kuris dar rugsėjo viduryje patyrė sunkią galvos smegenų traumą ir paniro į komą. Panaudojant naują ir modernią galvos smegenų audinio mikrodializės parametrų ir deguonies kiekio nustatymo įrangą, Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje jam buvo išgelbėta gyvybė. Naujoji įranga ir inovatyvus gydymo metodas Lietuvoje ir Baltijos šalyse buvo taikytas pirmą kartą. 

Ketvirtadienį Kauno klinikose lankėsi prof. Arnon Afek – Izraelyje įsikūrusios Shebos ligoninės generalinio direktoriaus pavaduotojas ir šios ligoninės Medicinos centro generalinis direktorius.
„Džiaugiamės sulaukę garbingo svečio iš vienos pažangiausių gydymo įstaigų. Buvo labai įdomu pasidalinti patirtimi, valdant panašaus dydžio ligoninę ir sprendžiant labai panašius iššūkius: kaip padaryti dar efektyvesnį ligoninės darbą, kaip suburti komandą bendram tikslui ir kaip ugdyti jaunos kartos lyderius“, – kalbėjo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

„Atstatyti arba moksliškai kalbant regeneruoti pažeistą organą yra sena medikų svajonė ir šiuo metu gyvename regeneracinės medicinos pakilimo laikotarpyje. Mokslininkai planuoja regeneruoti pažeistus organus keliomis svarbiausiomis terapinėmis priemonėmis – ląstelių transplantacija arba pažangios terapijos vaistais, turinčiais savo sudėtyje ląstelių“, – teigia Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojas nefrologas, klinikinis farmakologas prof. Romaldas Mačiulaitis.

Šiandien Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Kauno klinikose viešėjęs Japonijos medicinos tyrimų ir plėtros agentūros prezidentas prof. Makoto Suematsu savo įžvalgomis ir patirtimi dalinosi su universiteto ir ligoninės bendruomene bei aptarė pasaulinių duomenų dalijimąsi, siekiant dar tiksliau ištirti retas ir nediagnozuotas ligas. Pranešimą „Mission of AMED: Global Data Sharing“ tema skaitęs prof. Makoto Suematsu susitikimo metu kalbėjo apie genų terapijos vystymą, bendradarbiaujant Japonijos ir Lietuvos mokslininkams, regeneracinės medicinos plėtrą, galimas Lietuvos doktorantų stažuotes į Japoniją, taip pat buvo diskutuota apie retų onkologinių ligų diagnostikos galimybes bei bendradarbiavimą šioje srityje.

Šią savaitę Kauno klinikų Nefrologijos klinikoje apsilankęs Grenoblio universiteto ligoninės Nefrologijos, dializės ir inkstų transplantacijos klinikos vadovas prof. Lionel Rostaing su kolegomis nefrologais ne tik dalinosi ilgamete patirtimi, kartu konsultavo klinikoje gydomus pacientus, bet ir padėjo paruošti protokolą, pagal kurį Kauno klinikų medikai galės atlikti inksto transplantaciją iš netapačios kraujo grupės donoro.

Kauno klinikose gydomiems pacientams – džiugios naujienos. Siekiant užtikrinti kokybišką ir sveiką maistą ligoninėje, pakeista pacientų maitinimo sistema. Automatiniai maisto gaminimo katilai, nauja padėklinė sistema, maisto traukinukai, pasiekiantys kiekvieną skyrių, – tokia pirmoji šalyje moderni virtuvė ir nauji jos veikimo principai jau kelis mėnesius užtikrina sklandų sveikesnio maisto išdalinimą pacientams.

Sepsiu kasmet suserga apie 30 milijonų žmonių, iš kurių 9 milijonai miršta. Norint išvengti tiek daug prarastų gyvybių, žinios apie sepsį svarbios ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir visiems žmonėms. Rugsėjo 13 dieną minima Pasaulinė sepsio diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šios mirtinos būklės svarbą ir didinant jų sąmoningumą, siekiant išvengti mirties ar su sepsiu susijusių gyvenimo kokybę bloginančių pasekmių.

Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos (International Women‘s Association of Vilnius) narės jau 10 kartą Kauno klinikoms įteikė dovanų – biopsinių adatų, naudojamų krūties vėžio radiologinei diagnostikai ir krūties audinio žymeklių. Šie iš labai brangių metalų pagaminti žymekliai naudojami moterims, turinčioms lokaliai išplitusį krūties vėžį naviko ribom prieš neoadjuvantinį gydymą pažymėti. Po šio gydymo, naudojant šiuolaikinius chemoterapinius vaistus, navikas dažnai visai išnyksta. 

Jei kas nors prieš 20–25 metus būtų parodęs šiais laikais susuktą filmą ir laiko mašina nugabenęs į anuos laikus, nieku gyvu nebūtume patikėję, kad dirbsime tokiomis sąlygomis, naudosime tokio lygio priemones, galėsime suteikti būtiną pagalbą visiems šalies gyventojams“, – kalbėjo Kauno klinikų Širdies aritmijų skyriaus vadovas prof. Aras Puodžiukynas. Šiais laikais galima neįtikėtinai daug nuveikti tiek gydant širdies ritmo sutrikimus, tiek kitas kardiologines ligas. Širdies ritmo sutrikimo rūšys skaičiuojamos dešimtimis. Kai kurios jų nėra pavojingos, o kai kurios tikrai kelia pavojų. „Turime implantuojamų prietaisų širdies ritmo sutrikimams šalinti, kokių niekada neturėjome. Kaip pavyzdys galėtų būti belaidžiai stimuliatoriai, implantuojami į pačią širdį. Nors jie gali mažiau negu klasikiniai, kai kuriems pacientams tampa vieninteliu išsigelbėjimu“, – pasakojo A.Puodžiukynas. 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos hibridinėje operacinėje atliktos dvi širdies triburio vožtuvo implantavimo operacijos, vedant kateterį per šlaunies veną. Perkateterinė triburio širdies vožtuvo implantavimo sistema yra skirta pacientams, kurie negali būti gydomi chirurginiu būdu atveriant krutinę. Šis metodas tikimasi, pagerins pacientų gyvenimo kokybę. Tokios operacijos – pirmos pasaulyje.

Sepsiu kasmet suserga apie 30 milijonų žmonių, iš kurių 9 milijonai miršta. Norint išvengti tiek daug prarastų gyvybių, žinios apie sepsį svarbios ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir visiems žmonėms. Rugsėjo 13 dieną minima Pasaulinė sepsio diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šios mirtinos būklės svarbą ir didinant jų sąmoningumą, siekiant išvengti mirties ar su sepsiu susijusių gyvenimo kokybę bloginančių pasekmių.