Naujienos

Pacientų sauga yra viena svarbiausių vertybių šiuolaikinėje medicinoje, o jaunųjų gydytojų praktika tampa reikšminga pacientų saugos grandinės dalimi. Būtent gydytojai rezidentai kasdien susiduria su iššūkiu derinti besiformuojančią patirtį ir atsakomybę už pacientą.

„Jauni gydytojai – neatskiriama komandos dalis. Jų mokymas grindžiamas ne vien tik teoriniais užsiėmimais, bet ir meistro ir pameistrio principu – kiekvienas rezidentas dirba šalia patyrusio gydytojo, kuris ne tik paaiškina, bet ir leidžia pamažu įgyti praktinių įgūdžių. Tai profesija, kurią būtina išmokti rankomis“, – sako Kauno klinikų Chirurgijos klinikos vadovas prof. Algimantas Tamelis.

Rugsėjo 1-osios rytą Kauno klinikų bendruomenė tradiciškai ir iškilmingai pasitiko naujuosius mokslo metus. Didžiojoje auditorijoje susirinkusiai Ligoninės bendruomenei ir svečiams nuskambėjo sveikinimo kalbos, kuriose akcentuoti artėjančių metų tikslai, idėjos ir bendrystės svarba.

Beveik prieš metus į kompensuojamųjų vaistų kainyną Lietuvoje buvo įtraukti inovatyvūs vaistai, skirti cistinės fibrozės gydymui. Pasak prof. dr. Valdonės Misevičienės, Kauno klinikų Vaikų cistinės fibrozės ir kitų retų kvėpavimo sistemos ligų kompetencijos centro vadovės, šiuo metu šie vaistai paskirti 40 Kauno klinikose gydomų pacientų – 16 vaikų ir 24 suaugusiesiems.

Kauno klinikų dienos socialinės globos centras „Lietučių miestelis" kviečia vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, prisijungti prie jaukaus ir saugaus centro.

Sporto medicina aktuali ne tik aukšto meistriškumo sportininkams, bet ir kiekvienam, kuriam svarbus fizinis aktyvumas, saugus sportavimas, traumų prevencija bei reabilitacija. Profilaktinė sportuojančio asmens patikra naudinga tiek pradedantiesiems, tiek jau sportuojantiems, nes padeda pasirūpinti, kad fizinis krūvis būtų naudingas, o ne žalingas. Sporto medicinos gydytojas atlikęs tyrimus ir įvertinęs organizmo adaptaciją fiziniam krūviui, rekomenduos optimalų fizinį krūvį tiek sportuojančiam, tiek ir fiziškai aktyviam asmeniui. 

Staiga pakilus ima svaigti galva, akyse pradeda mirgėti, o po ilgesnio stovėjimo apima silpnumas? Tai – nebūtinai tik paprastas nuovargis. Tokie pojūčiai gali būti susiję su staigiu kraujospūdžio kritimu atsistojus (ortostazine hipotenzija). Ši būklė dažnai lieka nepastebėta, tačiau gali padidinti griuvimų, traumų bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Be to, esant stipresniam kraujospūdžio kritimui žmogus gali prarasti sąmonę ir nualpti – patirti taip vadinamąją sinkopę.
Apie tai, kokie simptomai turėtų kelti nerimą, kokias sveikatos problemas gali išduoti galvos svaigimas ir kaip šią būklę galima suvaldyti, pasakoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė, neseniai įsteigto Sinkopių sektoriaus vadovė docentė Diana Rinkūnienė.
 

Informuojame, kad dėl remonto darbų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos skyrius laikinai persikėlęs į Kauno klinikų Centrinio pastato 5-6 aukštus.

Metukų Urtė šiandien džiaugiasi vaikyste – gali drąsiai maudytis, keliauti prie jūros, tarti pirmuosius žodžius. Dar neseniai jos kvėpavimą palaikė tracheostominis vamzdelis, o kalbos, verksmo ar juoko garsų tėvai neturėjo progos išgirsti. Įprastą kvėpavimo takų funkciją mergaitei padėjo atkurti sudėtinga operacija taikant CO₂ lazerį.

Kauno klinikose pacientams vis dažniau siūlomos dienos chirurgijos paslaugos, kurios leidžia operacijas atlikti tą pačią dieną, sumažinti stacionarinio gydymo poreikį ir užtikrinti greitesnį sveikimą. Pacientų atsiliepimai rodo pokytį – nors anksčiau ne vienas nerimaudavo dėl trumpo buvimo ligoninėje, dabar dažnas džiaugiasi galimybe greičiau grįžti į namus. „Šiandien pacientai vis dažniau pozityviai vertina galimybę pasinaudoti dienos chirurgijos paslaugomis. Trumpesnis buvimo laikas ligoninėje siejamas su mažesne hospitalinių infekcijų rizika, mažesniu patiriamu stresu ir spartesniu paciento sveikimo procesu. Vis dažniau girdime klausimą: ar tikrai dar būtina būti ligoninėje?“ – pastebi prof. Algimantas Tamelis, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos vadovas.

Neurologiniai sutrikimai tampa vis aktualesne visuomenės sveikatos problema – jie jau dabar sudaro daugiau nei 15 proc. viso ligų masto pasaulyje, lenkdami širdies ir kraujagyslių ar onkologines ligas. Prognozuojama, kad iki 2050 metų su tam tikrais smegenų veiklos sutrikimais pasaulyje gyvens beveik 5 milijardai žmonių. Pasak Kauno klinikų Neurologijos klinikos Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovo prof. Kęstučio Petrikonio, rūpintis smegenų sveikata turime visą gyvenimą – ne tik tada, kai jau pasireiškia simptomai, bet ir prevenciškai, kaip neatsiejama bendros sveikatos dalimi.

Kauno klinikose genų terapija nuo spinalinės raumenų atrofijos (SRA) suleista beveik šešių mėnesių berniukui. Tai – jau antrasis vaikas Lietuvoje, gydomas šiuo pažangiu metodu, ir pirmasis, kuriam šis gydymas finansuotas valstybės lėšomis. „Genų terapija leidžia sustabdyti šios retos ir klastingos ligos progresavimą. Taikydami pažangiausius gydymo metodus galime suteikti vaikams viltį gyventi visavertį gyvenimą“, – teigia Milda Dambrauskienė, Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja vaikų neurologė.