Naujienos

Retomis ligomis sergantys pacientai dažnai susiduria su iššūkiais, ieškant tikslios diagnozės ar reikalingo gydymo. Labai svarbu užtikrinti sklandų ir spartų paciento kelią nuo pirmųjų simptomų pajutimo iki tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų. Pajutę pirmuosius simptomus, pacientai dažniausiai kreipiasi į šeimos gydytoją, todėl jau pirmųjų vizitų metu labai svarbu atpažinti požymius, kurie galėtų leisti įtarti retą ligą ir pacientą nukreipti tolesniam detalesniam ištyrimui į retų ligų referencijos ar kompetencijos centrą. 

Daugiažidininė motorinė neuropatija - reta, autoimuninė liga, pažeidžianti motorinius nervus, kurie kontroliuoja raumenų jėgą, bei sukelianti raumenų silpnumą, trukčiojimus, ligai pažengus - raumenų atrofijas. „Liga pasitaiko maždaug vienam iš 100 tūkst. gyventojų, dažniau vyrams (santykiu apie 3:1) ir dažniausiai išsivysto 30–40 metų asmenims, nors gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Ankstyva diagnostika yra svarbi sėkmingam ligos valdymui“, - pažymi dr. Miglė Ališauskienė, Kauno klinikų Neurologijos klinikos Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja neurologė.

Kauno klinikose atliktas pirmasis Baltijos šalyse unikalus pozitronų emisijos tomografijos ir kompiuterinės tomografijos (PET/KT) tyrimas vaikui, sergančiam įgimtu hiperinsulinizmu, atveria naujas galimybes retų ligų diagnostikoje. Sausio mėnesį Kauno klinikų gydytojų komanda, pasitelkusi pažangiausias genetinių, molekulinių ir vaizdinimo tyrimų technologijas, penkerių metų berniukui tiksliai nustatė insulino pertekliaus šaltinį kasoje ir sudarė individualų gydymo planą.

Vasario 14 d., artėjant Tarptautinei retų ligų dienai, Retų ligų sveikatos politikos grupė, suburianti įvairių sričių ekspertus, siekiančius gerinti retomis ligomis sergančių pacientų priežiūrą, gydymo prieinamumą ir tarptautinį bendradarbiavimą, pirmą kartą susirinko Kaune. 

Kauno klinikose pradėtas taikyti modernus skausmo valdymo metodas – perkutaninė elektroneurostimuliacija (PENS), padedanti sumažinti lėtinį, pažeistos nervų sistemos sukeltą skausmą. „Retomis ligomis sergantys pacientai dažnai gyvena nuolatiniame skausme, susiduria su diskomfortu, kuris trukdo kasdienei veiklai, miegui, blogina gyvenimo kokybę. Šiems pacientams įprastos skausmo malšinimo priemonės ne visada padeda, todėl nuolatos ieškome naujų gydymo būdų. Būtent PENS skausmo valdymo metodas yra skirtas tiems pacientams, kuriems visi kiti įprasti metodai nepadeda“, – sako prof. dr.  Andrius Macas, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas.

2025 m. vasario 11 d. sostinėje oficialiai atidaryta daugiau nei 36 mln. eurų vertės Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programa „Motinos ir vaiko sveikata bei gerovė“. Renginio metu pasirašyta ir vienintelio šios programos projekto sutartis.

Nuo vasario 10 dienos, pirmadienio, uždaroma Kauno klinikų automobilių stovėjimo aikštelė šalia viešojo transporto žiedo. Čia prasidės naujos, pacientams ir jų artimiesiems skirtos keturių aukštų automobilių stovėjimo aikštelės statybos.

Gimdos kaklelio vėžys – antra dažniausia onkologinė liga tarp 15–44 metų amžiaus moterų Lietuvoje ir ketvirta tarp moterų mirties nuo onkologinių ligų priežasčių pasaulyje. Gimdos kaklelio vėžio sergamumo ir mirtingumo rodikliai mūsų šalyje yra daugiau nei du kartus didesni už Europos Sąjungos vidurkį. Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 400, o nuo šios ligos miršta apie 200 moterų. Prof. dr. Daiva Vaitkienė, Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė, įsitikinusi, kad jei būtų pakankamai išnaudojamos prevencinės priemonės – vakcinacija ir reguliarūs profilaktiniai tyrimai, šios ligos būtų galima išvengti. „Gimdos kaklelio patikroje nedalyvaujančioms moterims ši liga dažniausiai yra diagnozuojama pažengusiose stadijose. Į gydytojus kreipiamasi pasireiškus ligos simptomams, o šie pasireiškia tada, kai liga jau būna gerokai pažengusi“, – teigia gydytoja akušerė ginekologė. Profesorė priduria, kad nors gimdos kaklelio vėžio profilaktinė programa Lietuvoje pradėta vykdyti prieš daugiau kaip 20 metų, susirgimų skaičius mažėja nepakankamai.

Kauno klinikų medikai pakeitė Airijoje gyvenančio Stefano gyvenimą, atlikdami jam skrandžio mažinimo operaciją. Priežastis, kodėl šios operacijos neatliko Airijoje dirbantys medikai – didžiulė pilvo sienos išvarža. „Stefano istorija unikali – vyras buvo patekęs lyg į užburtą ratą: dėl nutukimo niekas nesutiko operuoti pilvo sienos išvaržos, o dėl išvaržos – atlikti skrandžio mažinimo operacijos“, – aiškina prof. Antanas Mickevičius, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Vaikų odos nudegimai – tai vienos iš skaudžiausių traumų, kurios dažniausiai įvyksta netikėtai ir greitai, ypatingai pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Dr. Saidas Žukauskas, Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų ortopedijos traumatologijos skyriaus vadovas, pabrėžia, kad daugelio šių traumų galima išvengti, jei tėvai atidžiau įvertintų aplinką ir imtųsi prevencinių priemonių.

Šiandien, paskutiniąją metų darbo dieną, Kauno klinikose įvyko tradicinė šventinė penkminutė, kurios metu prisiminti svarbiausi metų pasiekimai, įvykiai ir įgyvendinti projektai, aptarti artimiausi prasmingi darbai. Renginio metu, kurį vedė Egidijus Stancikas, prasmingus sveikinimo žodžius lydėjo bendruomenės narių šypsenos, o šventinę atmosferą muzikinio pasirodymo metu kūrė operos solistai Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius.