Naujienos

Gabrielė 25-ąją nėštumo savaitę Šiauliuose ultragarsinio tyrimo metu sužinojo, kad vaisiaus kojytė yra stipriai padidėjusi, moteris nukreipta išsamesniam ištyrimui į Kauno klinikas. Atvykus į Kauną paaiškėjo reta vaisiaus patologija – amnionų juostų sindromas, pasitaikantis vienam iš 15 tūkst. nėštumų. Kauno klinikų daugiadalykė gydytojų komanda pirmą kartą Lietuvoje atliekant fetoskopiją, vaisiaus apžiūrą jam dar esant moters gimdoje, gydė šį retą sindromą.

Jogilė tapo pirmąja paciente, kuriai Kauno klinikose vienos operacijos metu buvo atlikta ir kepenų transplantacija, ir skrandžio mažinimo operacija. Pacientė sirgo nutukimu, kurį lydėjo cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas bei su metaboliniais sutrikimais susijusi steatozinė kepenų liga (MSKL), kuri sukėlė kepenų cirozę. "Atsižvelgus į situaciją, buvo nuspręsta taikyti kombinuotą chirurginį gydymą – kepenų transplantacijos metu atlikti ir skrandžio mažinimo operaciją“, – teigia operaciją atlikęs prof. Žilvinas Dambrauskas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Kauno klinikų miestelyje šiandien atidarytas naujas modernus pastatas, kuriame įsikūrė Informacinių technologijų ir Medicininės statistikos tarnybos. „Šiandien be naujųjų technologijų, dirbtinio intelekto ir duomenų analizės nebeįsivaizduojame savo kasdienio darbo ir strateginių sprendimų. Todėl šių tarnybų veikla yra labai svarbi priimant duomenimis pagrįstus sprendimus tiek klinikinėje praktikoje, tiek mokslo srityje, tiek ligoninės valdyme, – atidarymo metu pabrėžė prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, Kauno klinikų generalinis direktorius. – Sukurdami šiuolaikišką ir funkcionalią darbo aplinką savo darbuotojams, užtikriname, kad Kauno klinikos ir toliau žengtų progreso keliu.“

Keturių mėnesių Motiejus, sergantis reta genetine liga achondroplazija, kuri sutrikdo kaulų augimą ir lemia daugybę sveikatos iššūkių, tapo pirmuoju pacientu Lietuvoje, kuriam Kauno klinikose pradėtas taikyti modernus medikamentinis gydymas. Gydymas naujos kartos vaistu vosoritidu šia liga sergantiesiems reguliuoja kaulų augimą ir mažina ligos komplikacijas. 

Motinos burnos sveikata glaudžiai susijusi su būsimo kūdikio sveikata. Tyrimai rodo, kad nėštumo metu moters dantų ir dantenų būklė gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko burnos sveikatai. Hormoniniai pokyčiai šiuo laikotarpiu didina dantenų uždegimo riziką, o netinkama burnos higiena ar negydytas dantų ėduonis gali lemti, kad ėduonį sukeliančios bakterijos bus perduotos vaikui. Pasak Kauno klinikų Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos gydytojos vaikų odontologės prof. Eglės Slabšinskienės, dantų ėduonies prevencija prasideda dar prieš gimimą – labai svarbu, kad mama rūpintųsi savo burnos higiena, gydytų esamus pažeidimus ir rinktųsi visavertę mitybą.

Netinkami miego įpročiai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria mūsų visuomenė. Pasaulio miego asociacija miegą įvardija kaip vieną svarbiausių bendros fizinės ir smegenų sveikatos komponentų ir ragina jį laikyti svarbiu sveikatos prioritetu. „Vaikai nuo pat mažens darželiuose yra mokomi, kaip tinkamai valytis dantis, sveikai maitintis, reguliariai sportuoti. Lygiai taip pačiai jie turėtų būti mokomi miego higienos įpročių: kada eiti miegoti, kada keltis, kiek valandų reikia išmiegoti. Prieš miegą žiūrėjimas į ekranus taip pat trikdo miegą – sunkiau užmiegama, daugiau prabundama, trumpiau miegama“, – sako dr.  Evelina Pajėdienė, Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė.

32 metų šiaulietė Agnė pirmuosius ligos simptomus pajuto dar paauglystėje. Tuomet prasidėję neaiškūs pilvo, galvos skausmai, nuovargis ir net vėmimas ilgainiui ėmė vis labiau trikdyti kasdienį gyvenimą. Šiaulių medikams įtarus retą patologiją, Agnė kreipėsį į dr. Andrių Pranculį, Kauno klinikų Radiologijos klinikos Intervencinės radiologijos skyriaus vadovą, kuris atlikęs detalius tyrimus atrado tikrąją moters simptomų priežastį – itin retą Spragtuko sindromą (angl. nutcracker syndrome).

Retomis ligomis sergantys pacientai dažnai susiduria su iššūkiais, ieškant tikslios diagnozės ar reikalingo gydymo. Labai svarbu užtikrinti sklandų ir spartų paciento kelią nuo pirmųjų simptomų pajutimo iki tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų. Pajutę pirmuosius simptomus, pacientai dažniausiai kreipiasi į šeimos gydytoją, todėl jau pirmųjų vizitų metu labai svarbu atpažinti požymius, kurie galėtų leisti įtarti retą ligą ir pacientą nukreipti tolesniam detalesniam ištyrimui į retų ligų referencijos ar kompetencijos centrą. 

Daugiažidininė motorinė neuropatija - reta, autoimuninė liga, pažeidžianti motorinius nervus, kurie kontroliuoja raumenų jėgą, bei sukelianti raumenų silpnumą, trukčiojimus, ligai pažengus - raumenų atrofijas. „Liga pasitaiko maždaug vienam iš 100 tūkst. gyventojų, dažniau vyrams (santykiu apie 3:1) ir dažniausiai išsivysto 30–40 metų asmenims, nors gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Ankstyva diagnostika yra svarbi sėkmingam ligos valdymui“, - pažymi dr. Miglė Ališauskienė, Kauno klinikų Neurologijos klinikos Nervų ir raumenų ligų centro gydytoja neurologė.

Kauno klinikose atliktas pirmasis Baltijos šalyse unikalus pozitronų emisijos tomografijos ir kompiuterinės tomografijos (PET/KT) tyrimas vaikui, sergančiam įgimtu hiperinsulinizmu, atveria naujas galimybes retų ligų diagnostikoje. Sausio mėnesį Kauno klinikų gydytojų komanda, pasitelkusi pažangiausias genetinių, molekulinių ir vaizdinimo tyrimų technologijas, penkerių metų berniukui tiksliai nustatė insulino pertekliaus šaltinį kasoje ir sudarė individualų gydymo planą.

Vasario 14 d., artėjant Tarptautinei retų ligų dienai, Retų ligų sveikatos politikos grupė, suburianti įvairių sričių ekspertus, siekiančius gerinti retomis ligomis sergančių pacientų priežiūrą, gydymo prieinamumą ir tarptautinį bendradarbiavimą, pirmą kartą susirinko Kaune.