Naujienos

Priešlaikinį gimdymą patyrusios moterys nerimauja dėl kitų nėštumų ir baiminasi, kad jis taip pat gali baigtis priešlaikiniu gimdymu. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė prof. Meilė Minkauskienė pastebi, kad siekiant išvengti priešlaikinio gimdymo kito nėštumo metu, svarbu išsiaiškinti, kokios priežastys jį nulėmė anksčiau. Taip pat profesorė pataria nesivadovauti mitais, o geriau pasitarti su gydančiu gydytoju. „Dažnai moterys tiki, kad gulimas režimas gali padėti išvengti priešlaikinio gimdymo, tačiau pastebėta, kad moterys, besilaikančios griežto gulimo režimo, priešlaikinį gimdymą patiria net du kartus dažniau nei tos, kurios išeina pasivaikščioti, atlieka lengvą buitinę veiklą. Gulėjimas didina stresą, prastina kraujotaką ir didina trombozių riziką, tokiu būdu didina ir priešlaikinio gimdymo riziką, todėl jis skiriamas retai ir itin sudėtingose klinikinėse situacijose“, – sako prof. M. Minkauskienė.

Minint Pasaulinę aortos dieną, Kauno klinikų specialistai Nacionaliniame Kauno dramos teatre kartu su Endovaskulinių specialistų asociacija surengė akciją, kurios metu kiekvienas norintis galėjo pasitikrinti, ar neturi išsiplėtusios pilvo aortos. Renginio metu buvo patikrinti apie 250 žmonių. Šis tyrimas neskausmingas, atliekamas echoskopu ir trunka vos kelias minutes.

Lietuvoje socialinis darbas yra neatsiejama medicinos sritimi jau 20 metų. Socialinio darbuotojo vaidmuo sveikatos priežiūros įstaigose svarbus dėl visuomenės senėjimo ir įvairių ligų paplitimo. Jie dažnai sulaukia pacientų, susirgusių sunkiomis ligomis ir susidūrusių su krizinėmis situacijomis, prašymo padėti spręsti socialines problemas. Taip pat pacientams reikalingas šių darbuotojų dėmesys, išklausymas, emocinė parama. 

Rugsėjo 27 dieną minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena, todėl apie socialinių darbuotojų svarbą ir vaidmenį sveikatos priežiūros sistemoje kalbamės su Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos socialine darbuotoja ir Socialinio darbo koordinavimo vadove Andželika Balčiūniene.

Net moderniausiose pasaulio ligoninėse apie 10 proc. pacientų patiria žalą, susijusią su nepageidaujamais įvykiais, ir net 3 proc. pacientų miršta dėl galimai išvengiamos priežasties. Bent 50 proc. tokių nepageidaujamų įvykių galima išvengti taikant priemones, orientuotas į pacientų ir darbuotojų saugos didinimą. Nors Lietuvoje apie pacientų saugos principų taikymą kalbama dar atsargiai, Kauno klinikos jau kurį laiką diegia pacientų ir darbuotojų saugai didinti skirtas iniciatyvas. Pacientų sauga – tai įvairūs procesai ir priemonės, kurie mažina nepageidaujamų įvykių, atsirandančių sveikatos priežiūros sistemoje, skaičių.  

Kasmet Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, 6 - 12 iš 1000 naujagimių gimsta su širdies yda. Nors dėl gydytojų kvalifikacijos ir modernių technologijų širdies ydas galima nustatyti dar nėštumo metu, Lietuvoje ši diagnostika siekia vos 25 procentus. “Tai reiškia, kad tik vienam iš keturių naujagimių, turinčių širdies ydą, ji nustatyta dar jam negimus, - pasakoja  Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė, gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Eglė Machtejevienė. – Todėl gydytojams labai svarbu mokytis ją atpažinti ir diagnozuoti laiku”. Rugsėjo 8-9 dienomis Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje surengta hibridinė konferencija „Vaisiaus širdies echoskopija – nuo pagrindų iki detalaus ištyrimo“. Mokymuose dalyvavo gydytojai akušeriai ginekologai, vaikų kardiologai iš trijų Baltijos šalių, o patirtimi dalijosi Lenkijos, Austrijos bei Lietuvos specialistai. Nuotolinės paskaitos, demonstracinės vaisiaus echokardioskopijos transliacijos ir praktiniai mokymai padėjo specialistams geriau suprasti vaisiaus širdies patologiją, jos diagnozavimo svarbą bei būdus.

Papildomi, laikini telefonų numeriai registracijai pas Ambulatorinio diagnostikos centro specialistus iki tol, kol bus įdiegtas modernus unifikuotas skambučių centras.
 +37066467397, +37061692834, +37066467039, +37066442745 (darbo dienomis 8-17 val.)

Gydytojų konsultacijos ir kitos ambulatorinės paslaugos yra teikiamos Ambulatoriniame diagnostikos centre. Čia paslaugas teikia trylikos specialybių gydytojų: pulmonologai, alergologai ir klinikiniai imunologai, ortopedai traumatologai, urologai, nefrologai, reumatologai, onkologai, hematologai, odos ir venerinių ligų gydytojai (dermatovenerologai), chirurgai, genetikai, gastroenterologai, ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojai (otorinolaringologai).

Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) paskelbta ataskaita, pastangas kovoti su grėsmingu ir dažnai mirtimi besibaigiančiu sepsiu mažina rimtos žinių spragos, o ypač mažiau išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Nuo sepsio kas 2,8 sekundes pasaulyje miršta vienas žmogus, kasmet suserga maždaug 50 mln. žmonių, o 11 mln. iš jų – miršta. Dalį šių skaičių sudaro ir vaikai bei naujagimiai. „Pasaulis turi skubiai dėti kuo daugiau pastangų didinant informacijos apie sepsį prieinamumą, kad visų šalių piliečiai galėtų laiku aptikti, o gydytojai – gydyti šią klastingą būklę“, – teigia PSO vadovas T. A. Ghebreyesus. Mintimis apie šią daugybę gyvybių nusinešančią būklę sutiko pasidalinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos gydytoja anesteziologė reanimatologė prof. Dalia Adukauskienė, kurios ekspertinė sritis yra sepsis.

Kauno klinikų Reabilitacijos klinika atliko tyrimą,  kurio metu įvertinti pacientų, persirgusių COVID-19 liga, liekamieji reiškiniai. Šių metų gegužės-liepos mėnesiais surinkti beveik 1300 respondentų duomenys. Pirminiai duomenys parodė, kad 9 proc. sergančiųjų išsivystęs pokovidinis sindromas, kai COVID-19 ligos simptomai išlieka daugiau nei keturias savaites. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kas dešimta ūminė COVID-19 liga pereina į lėtinio susirgimo eigą.

Depresija – sunkus psichikos sutrikimas, kuris paveikia ne tik žmogaus psichologinę, bet ir fizinę būklę. Lietuvoje apie 10 proc. gyventojų serga depresija, o jos epizodą yra patyręs kas 4-tas žmogus. Per metus Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje gydoma apie 2 tūkstančius pacientų, sergančių depresija. Pirmieji ligos simptomai yra svarbiausi, į kuriuos nereikėtų numoti ranka, o skubiai kreiptis pagalbos. 

Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, todėl apie žmonių emocinę sveikatą ir vieną iš psichikos sutrikimų – depresiją – kalbamės su Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoju psichiatru Edgaru Diržiumi. 
 

Kauno klinikos sulauks paramos iš įmonės UAB „MB+” – ligoninės medikams ji dovanoja daugiau nei 133 tūkst. vienetų respiratorių (FFP2). Parama Kauno klinikų gydytojus pasieks iki šių metų pabaigos.

Šiandien nuo ryto pradėtas Kauno klinikų darbuotojų skiepijimas trečiąją (stiprinamąją) COVID-19 vakcinos doze. Pasiskiepyti trečiąja doze galės visi norintys ligoninės darbuotojai.