Naujienos

50-ies metų pacientė Daiva gyveno įprastą gyvenimą: dirbo mylimą darbą, mėgo važinėtis dviračiu gimtajame mieste Alytuje. Pradėjusios tinti kojos kėlė susirūpinimą, tačiau, kaip pati Daiva sako, dirbantiems darbą, kuriame reikia nuolat sėdėti, tokių problemų atsiranda. Vieną dieną, nusprendusi ieškoti kojų tinimo priežasties, Daiva sužinojo diagnozę – kepenų cirozė, kurią sukėlė reta Vilsono liga. „Mano istorija dar kartą parodo, kad kepenų ligos ateina tyliai ir nepastebimai“, – sako Kauno klinikų pacientė.

Suprastėjusi miego kokybė, gali kelti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, metabolinėmis bei kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė sako, kad laikantis gero miego rekomendacijų, žmonės gali ne tik sugrįžti į norimą miego ritmą, pagerinti jo kokybę nakties metu, bet ir išsaugoti sveikatą. „Miego ritmas – labai svarbus žmonėms, o geras ir kokybiškas poilsis priklauso nuo daug veiksnių, apie kuriuos kartais net nesusimąstome“, – sako gydytoja neurologė.

Ketvirtadienį Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pristatė metinę ligoninės veiklos ataskaitą įstaigos dalininkams, Stebėtojų tarybos nariams bei ligoninės bendruomenei, peržvelgė svarbiausius nuveiktus darbus bei pasiekimus ir apžvelgė siekinius artimiausiems metams. „Praėję metai buvo sudėtingi ir išskirtiniai, bet Kauno klinikoms pavyko ir toliau žengti progreso keliu“, – sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Įvykus eismo įvykiui, patyrus užpuolimą gatvėje, netyčia susižeidus gamtoje ar buityje, gali atsirasti gyvybei pavojingas stiprus kraujavimas iš galūnių. Dažnai stipriai susižeidus ir prasidėjus masyviam kraujavimui iš galūnės, žmonės išsigąsta ir nežino, kaip elgtis. Nepavykus sustabdyti kraujavimo, reikėtų nedelsti ir kviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP), o laukiant jos, kraujavimą stabdyti turniketu. Kauno klinikų medikai paaiškina, kaip įvykus nelaimei, reikėtų stabdyti kraujavimą šia specializuota priemone, skirta masyvaus kraujavimo stabdymui iš galūnių atvirų sužeidimų metu.

Kauno klinikų pacientė Lina reguliariai tikrindavosi dėl pakitimų krūtyje. Prieš daugiau kaip pusę metų moteris netyčia užčiuopė keistus darinius kairėje krūtyje. „Kadangi visada rūpinausi savo sveikata, nedelsiau ir nuvykau pas šeimos gydytoją patikrai, – prisimena ji. – Gydytoja apžiūrėjo ir rekomendavo apsilankyti Kauno klinikose.“

Ilgą laiką 78-erių metų Kauno klinikų pacientė Zonė kentė intensyvų maudžiantį skausmą krūtinės ir juosmens srityje. Ją labiausiai vargino skausmas tarp šonkaulių. „Išsigandau, kad ypatingai stiprus skausmas atsirado dėl kokios nors širdies ligos, nes pirmiausiai jį pajutau kairėje krūtinės pusėje. Vėliau pradėjo mausti ir dešinę pusę, todėl kreipiausi į gydytojus. Jie rekomendavo apsilankyti Skausmo gydymo poskyryje“, – prisimena pacientė.

Kauno klinikų Spindulinės terapijos skyriaus sienas puošia spalvingi angelai rėmeliuose. Siuvinėtus angelus būtent šiame skyriuje eksponuoti sugalvojo pati jų kūrėja, menininkė Rasa Rožinskienė. „Juk angelai visada neša viltį, net jei mes ir netikime jų buvimu, – apie paveikslų idėją pasakoja menininkė. – Tikiu, kad šiame skyriuje besigydantiems pacientams jie teiks geras emocijas, stiprins viltį ir kuždės į ausį optimizmą.“

Visuomenėje vyrauja mitas, kad vaikai serga lengviau nei suaugusieji. Tačiau Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė, Vaikų ligų klinikos vaikų ligų gydytoja doc. dr. Lina Jankauskaitė pabrėžia, kad toks įsitikinimas yra neteisingas. „Vaikai serga taip pat, kaip ir suaugusieji, kartais net ir sunkiau, – sako ji. – Pediatrija dažnai nėra prioritetinė sritis sveikatos sistemoje, todėl ypatingai svarbu kalbėti apie mažųjų pacientų saugą.“

Tinklalaidėje „P. S. Pacientų sauga“ doc. dr. Lina Jankauskaitė pasakoja apie mažųjų pacientų saugą ligoninėje ir kaip galima ją pagerinti. Pašnekovę kalbina gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė.

Patologinis placentos prisitvirtinimas – reta akušerinė patologija, galinti lemti daugybę komplikacijų gimdymo metu. Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė Eglė Savukynė teigia, kad dėl patologijos retumo ją diagnozuoti sunku, bet padarius tą laiku, galima suteikti tinkamą pagalbą pacientėms ir užkirsti kelią įvairioms komplikacijoms. „Šią retą, sudėtingą placentos patologiją galima nustatyti tik atlikus ultragarsinį tyrimą, todėl pacientės, turėjusios kelias Cezario pjūvio operacijas, turėtų būti siunčiamos gydytojo specialisto konsultacijai bei tolesnio nėštumo priežiūros plano sudarymui“, – sako E. Savukynė. Gydytoja pasakoja, kas yra patologinis placentos prisitvirtinimas ir kaip galima jo išvengti.

Šiandien Kauno klinikų Kraujo centras paminėjo 10 metų jubiliejų. Minint šią sukaktį, Kauno centre surengta kraujo donorystės akcija, kurios metu žinomi Lietuvos žmonės aukojo kraujo ir savo pavyzdžiu priminė, kad donorų kraujas gelbėja gyvybes.

Dažnai pamaininį darbą dirbantiems žmonėms sunku išlaikyti kokybišką miego ir būdravimo ritmą. Dėl ilgalaikio pamaininio darbo gali suprastėti miego kokybė, padidėti rizika susirgti širdies ir kraujagyslių, metabolinėmis bei kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Riziką susirgti šiomis ligomis didina ir pamaininio darbo metu susiformavę neteisingi mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai, gausus nikotino ir kofeino vartojimas.