Naujienos

Kauno klinikų pacientė, 50-ies metų Jolanta, yra pirmoji Lietuvoje, kuriai trečio tipo (lėtai progresuojanti) spinalinė raumenų atrofija nusinerseno injekcijomis pradėta gydyti jai esant suaugusiai. Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centro vadovės, gydytojos neurologės Evelinos Grušauskienės teigimu, iki šiol suaugusieji gydymą nusinersenu gaudavo tik kaip tęstinį gydymą, kai vaikai, sergantys šia liga, sulaukdavo 18 metų. 

Gydytojai dermatovenerologai kviečia vyresnius nei 16 metų amžiaus asmenis pasinaudoti anonimine paslauga, kurios metu jie turės galimybę išsitirti dėl infekcijų, plintančių lytiniu keliu. 
 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos kartu su užsienio šalių partneriais netrukus pradės dar vieną tarptautinį „Europos Horizonto“ programos lėšomis finansuojamą projektą „Monokloninių antikūnų ir vakcinų poveikio antimikrobiniam atsparumui nustatymas“. Šio projekto tikslas – sukurti atviras prieigas ir žiniatinklio platformą, kuri padės apsispręsti dėl specifinių vakcinų ir monokloninių antikūnų kūrimo, siekiant įveikti bakterijų atsparumą antibiotikams problemą. Sukurtą platformą sudarys matematinis modelis ir epidemiologų surinkta duomenų bazė.

Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas skatinti visuomenę vartoti šį medikamentą atsakingai. Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė pažymi, kad antibiotikais gydomos tik bakterijų sukeltos infekcinės ligos. „Antibiotikai specifiškai jungiasi tik prie bakterijų ir slopina jų dauginimąsi arba jas sunaikina, o naudojant šiuos medikamentus neracionaliai ir nesilaikant gydytojų rekomendacijų, gali išsivystyti atsparumas bakterijoms“, – pastebi A. Ūsaitė. Gydytoja klinikinė farmakologė pasakoja apie tai, kokios dažniausiai klaidos daromos vartojant antibiotikus ir ar jais gali būti gydoma COVID-19 liga.

Pirmą kartą pacientui išgirdus diabeto diagnozę, dažnai sunku įsivaizduoti, kaip gyvenimas klostysis toliau. Tačiau svarbu prisiminti, kad skiriant daugiau dėmesio sveikai gyvensenai, su šia liga galima gyventi visavertį gyvenimą. Pacientai, sergantys cukriniu diabetu, gali išlaikyti savo gyvenimo kokybę šiek tiek pakeitę gyvenimo būdą – atsisakę tam tikrų maisto medžiagų, sumažinę vartojamo maisto kiekį ar pradėję užsiimti aktyvesne veikla.  

Priešlaikinis gimdymas – skaudi patirtis tiek moteriai, tiek jos partneriui. Patyrusios priešlaikinį gimdymą, moterys dažnai vengia kalbėtis, savyje užsklendžia jausmus, bijo pastoti ar jaučia stiprų nerimą kito neštumo metu. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos psichologė Agnė Mišeikaitė teigia, kad rūpintis savo psichologine sveikata yra būtina ir kreiptis pas specialistus niekada nevėlu. „Psichologinė pagalba reikalinga tam, kad prieš tai buvusi patirtis nedarytų įtakos dabartinei patirčiai ar būsimam nėštumui, – sako psichologė. – Moterys turi nebijoti kreiptis į specialistus, kurie padės joms suprasti ir suvaldyti kylančias nemalonias emocijas.“

Ūminio kapšelio sindromas – dažna ir labai rimta berniukų urologinė liga, dėl kurios kasmet vien Kauno klinikose gydoma apie šimtas pacientų. Pagrindinis ligos simptomas – ūminis kapšelio skausmas. Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė teigia, jog norint išvengti sėklidės šalinimo operacijos, reikia kuo greičiau kreiptis pagalbos, diagnozuoti ligą ir pradėti ją laiku gydyti.

Kauno klinikose pirmą kartą atlikta inovatyvi plaučių arterijų angioplastikos procedūra (BPA) pacientei, sergančiai lėtine tromboemboline plautine hipertenzija (LTPH). Pasak Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos vadovo prof. Skaidriaus Miliausko, ši procedūra, reikalaujanti didelio meistriškumo, gali reikšmingai pagerinti pacientų, sergančių šia liga, savijautą ir sveikatos būklę. „Plaučių arterijų angioplastika atliekama pacientams, sergantiems lėtine tromboemboline plautine hipertenzija,  kuriems dėl užkimštos vidutinio dydžio ar mažesnės plaučių arterijos ir dėl kitų priežasčių negalima taikyti operacinio gydymo – endarterektomijos, – pastebi profesorius. – BPA procedūros metu atstatoma pažeistų plaučių dalių kraujotaka, todėl pacientams sumažėja dusulys, pagerėja fizinio krūvio toleravimas ir taip galima efektyviai sustabdyti LTPH progresavimą“.

Skaičiuojama, kad pasaulyje ir Lietuvoje apie 9,1 proc. žmonių serga lėtine inkstų liga. Pasak Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojos nefrologės dr. Eglės Dalinkevičienės, lėtinės inkstų ligos diagnozė pacientus dažnai užklumpa netikėtai, tačiau laiku kreipusis į gydytoją, jiems galima padėti. „Lėtinė inkstų liga – palaipsniui progresuojantis inkstų funkcijos blogėjimas, kuris laikui bėgant gali sukelti lėtinį inkstų nepakankamumą. Norint to išvengti, labai svarbu, kad šeimos gydytojai, įvertinę rizikos veiksnius ir šlapimo bei kraujo tyrimų pakitimus, pacientus laiku nukreiptų gydytojo nefrologo konsultacijai“, – teigia dr. E. Dalinkevičienė. Šiuo metu Kauno klinikose ambulatoriškai hemodializės atliekamos 75 pacientams, sergantiems galutine lėtinės inkstų ligos stadija, o po inksto transplantacijos stebimi net 350 pacientų.

Kauno klinikų pacientas Merūnas beveik prieš trisdešimt metų įvykusios avarijos metu patyrė sunkią galvos ir veido traumą. Avarijos metu patirta trauma sukėlė smilkininio apatinio žandikaulio sąnario ankilozę (sąnario sustingimą). Dėl šios būklės Merūnas beveik tris dešimtmečius gyveno negalėdamas įprastai išsižioti, valgyti ar kalbėti.

Pastaruoju metu COVID-19 sukelta situacija Kauno regiono gydymo įstaigose išlieka įtempta, tačiau valdoma. Kauno regione šiuo metu aktyvuota 520 stacionaro lovų su deguonies galimybe ir 53 RITS lovos su DPV galimybe. „Jau pasiekėme praeitų metų gruodžio mėnesio piko lygį. Tiek stacionaro ir intensyviosios terapijos lovų, dedikuotų COVID pacientams, kol kas pakanka be didesnės įtampos užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas visiems besikreipiantiems. Be to, ilgąjį savaitgalį talkinome kitų regionų ligoninėms ir priėmėme 16 pacientų iš įvairių Vilniaus regiono gydymo įstaigų“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Spalio 27-toji – Pasaulinė ergoterapeutų diena. Nors ergoterapijos profesija pasaulyje egzistuoja jau apie šimtą metų, Lietuvoje tai vis dar gana nauja sritis. Šiuo metu Kauno klinikose dirba septyni ergoterapuetai, kurių pagrindinė misija – padėti asmenims tapti savarankiškiems po patirtos ligos ar traumos bei padėti žmonėms, turintiems intelekto ar raidos sutrikimų, įsitraukti į aktyvią veiklą, kuri atstato prarastas funkcijas ir padeda įsilieti į bendruomenę. Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos ergoterapeutė Erika Endzelytė sako, kad ergoterapeutai dirba su įvairių sveikatos problemų turinčiais pacientais. „Mes padedame tiek asmenimis, patyrusiems įvairias traumas, sergantiems lėtinėmis, įvairiomis nervų sistemų ligomis, tiek vaikams ir paaugliams, turintiems psichologinių problemų“, – teigia ji.