Naujienos

Kauno klinikose jau tris savaites atliekami klinikinėmis indikacijomis paremti SARS-CoV-2 genomo sekoskaitos tyrimai, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendacijomis šiuos tyrimus atlikti didžiuosiuose klinikiniuose centruose. Atlikus pastarųjų trijų savaičių COVID-19 liga sirgusių ligoninės pacientų ėminių SARS-CoV-2 genomo tyrimus, nauja „britiškojo“ viruso atmaina nerasta. Šią savaitę sėkmingai ištirta 15 genomų, kuriuose naujųjų atmainų taip pat nerasta.

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo vasario 15 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau ketvirtas lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kitos savaitės naikinama 31 lova, skirta gydyti COVID-19 pacientus.

Neseniai po intensyvaus gydymo į namus grįžo gydytoja vaikų pulmonologė alergologė doc. Jolanta Kudzytė. Ilgametė Kauno klinikų gydytoja, Vaikų ligų klinikos Alergologijos sektoriaus vadovė, prižiūrėjusi ne vieną sergantį mažylį, niekada netikėjo, kad ją užklups sunki COVID-19 ligos forma ir ji pati pateks į kolegų rankas. „Sergantys vaikai yra mano kasdienybė. Per visą savo darbo patirtį nei gripu sirgau, nei kitomis virusinėmis infekcijomis, nei gretutinių ligų turiu, – pasakojimą apie asmeninę kovą su COVID-19 liga pradeda vaikų gydytoja. – Nežinau, kodėl COVID-19 liga man atsiskleidė visomis spalvomis.“

Keturiolikmečio Gvido, kuriam Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje vienu metu implantuoti du poodiniai klausos aparatai, mama tikisi, kad tai jau paskutinis kartas, kai jos sūnui prireikia medikų pagalbos. „Baisiausia suvokti, kad niekaip negaliu padėti savo vaikui“, – pasakoja Kristina.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras dar prieš porą savaičių rekomendavo sekoskaitos tyrimus atlikti ir didžiuosiuose klinikiniuose centruose. Tai gali padėti geriau suprasti, kaip mutavusios viruso atmainos gali būti perduodamos tarp žmonių, prognozuoti jų pavojingumą visuomenei bei atsaką į vakcinas. 

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo vasario 8 d., pirmadienio, mažinamas covid lovų skaičius. Tai jau trečias lovų skaičiaus mažinimo etapas Kauno regione. Iš viso nuo kito pirmadienio naikinamos 35 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus.

Stebint didėjantį tretinio lygio nervų sistemos ligų medicininės reabilitacijos paslaugų poreikį, Kauno klinikų filiale Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje jos pradėtos teikti pacientams, sergantiems nervų sistemos ligomis, ar patyrusiems šios sistemos traumas.

Remiantis Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) informacija, Kauno klinikų reabilitacijos specialistai parengė ir adaptavo reabilitacijos, persirgus COVID-19, gaires ir pateikė patarimus, kaip greičiau atsistatyti po ligos namuose. Dalinamės vaizdine medžiaga, kaip atlikti pratimus, padėsiančius greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. 

Darius vis dar gerai pamena laikotarpį, kai akiniai trukdė gyventi visavertį gyvenimą. „Akinius nešioti turėjau visada. Jie trukdydavo sportuojant, dažnai sulūždavo žaidžiant krepšinį, o baseine dėl to būdavo labai nepatogu“, – atvirauja jis. Vyras nuo vaikystės yra trumparegis ir dėl blogo matymo į tolį privalėjo nuolat dėvėti akinius, tačiau visada norėjo tapti nepriklausomas nuo konservatyvių optinės korekcijos priemonių. Ilgą laiką kentęs akinių keliamą diskomfortą, jis ryžosi lazerinei refrakcijos ydos korekcijos operacijai.
 

Pasak Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos akušerės Lauros Jonaitienės, žindymas yra individualus procesas tiek mamai, tiek naujagimiui. Svarbiausia susidūrus su sunkumais nebijoti kreiptis pagalbos. „Daugiausiai klausimų kyla iš karto po gimdymo, todėl reikia pasikviesti akušerę ar žindymo konsultantę, kuri padėtų ir patartų tomis sunkiomis akimirkomis“, – sako L. Jonaitienė. Akušerė dalijasi patarimais, ką daryti, susidūrus su sunkumais, susijusiais su žindymu.

COVID-19 liga neaplenkė ir Pasvalyje gyvenančio Virginijaus, kuriam beveik prieš 19 metų Kauno klinikose buvo transplantuotas inkstas. „Bijojau užsikrėsti šia liga, nes su žmona slaugome mano 84-erių metų mamą, tačiau taip atsitiko, kad susirgau aš“, – savo istoriją pradeda pasakoti vyras.

Skiepijimas COVID-19 vakcina pradėtas praeitų metų pabaigoje. Tačiau vis dar kyla klausimų, kas tai per vakcina, kaip ji veikia ir kada galima tikėtis jos poveikio. Interviu apie tai – su gydytoja infektologe Monika Kulieše, kuri atsako į aktualiausius klausimus apie šiuo metu pasaulyje sukurtas vakcinas nuo SARS-CoV-2 viruso.