Naujienos

Kasmet Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, 6 - 12 iš 1000 naujagimių gimsta su širdies yda. Nors dėl gydytojų kvalifikacijos ir modernių technologijų širdies ydas galima nustatyti dar nėštumo metu, Lietuvoje ši diagnostika siekia vos 25 procentus. “Tai reiškia, kad tik vienam iš keturių naujagimių, turinčių širdies ydą, ji nustatyta dar jam negimus, - pasakoja  Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė, gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Eglė Machtejevienė. – Todėl gydytojams labai svarbu mokytis ją atpažinti ir diagnozuoti laiku”. Rugsėjo 8-9 dienomis Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje surengta hibridinė konferencija „Vaisiaus širdies echoskopija – nuo pagrindų iki detalaus ištyrimo“. Mokymuose dalyvavo gydytojai akušeriai ginekologai, vaikų kardiologai iš trijų Baltijos šalių, o patirtimi dalijosi Lenkijos, Austrijos bei Lietuvos specialistai. Nuotolinės paskaitos, demonstracinės vaisiaus echokardioskopijos transliacijos ir praktiniai mokymai padėjo specialistams geriau suprasti vaisiaus širdies patologiją, jos diagnozavimo svarbą bei būdus.

Papildomi, laikini telefonų numeriai registracijai pas Ambulatorinio diagnostikos centro specialistus iki tol, kol bus įdiegtas modernus unifikuotas skambučių centras.
 +37066467397, +37061692834, +37066467039, +37066442745 (darbo dienomis 8-17 val.)

Gydytojų konsultacijos ir kitos ambulatorinės paslaugos yra teikiamos Ambulatoriniame diagnostikos centre. Čia paslaugas teikia trylikos specialybių gydytojų: pulmonologai, alergologai ir klinikiniai imunologai, ortopedai traumatologai, urologai, nefrologai, reumatologai, onkologai, hematologai, odos ir venerinių ligų gydytojai (dermatovenerologai), chirurgai, genetikai, gastroenterologai, ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojai (otorinolaringologai).

Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) paskelbta ataskaita, pastangas kovoti su grėsmingu ir dažnai mirtimi besibaigiančiu sepsiu mažina rimtos žinių spragos, o ypač mažiau išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Nuo sepsio kas 2,8 sekundes pasaulyje miršta vienas žmogus, kasmet suserga maždaug 50 mln. žmonių, o 11 mln. iš jų – miršta. Dalį šių skaičių sudaro ir vaikai bei naujagimiai. „Pasaulis turi skubiai dėti kuo daugiau pastangų didinant informacijos apie sepsį prieinamumą, kad visų šalių piliečiai galėtų laiku aptikti, o gydytojai – gydyti šią klastingą būklę“, – teigia PSO vadovas T. A. Ghebreyesus. Mintimis apie šią daugybę gyvybių nusinešančią būklę sutiko pasidalinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos gydytoja anesteziologė reanimatologė prof. Dalia Adukauskienė, kurios ekspertinė sritis yra sepsis.

Kauno klinikų Reabilitacijos klinika atliko tyrimą,  kurio metu įvertinti pacientų, persirgusių COVID-19 liga, liekamieji reiškiniai. Šių metų gegužės-liepos mėnesiais surinkti beveik 1300 respondentų duomenys. Pirminiai duomenys parodė, kad 9 proc. sergančiųjų išsivystęs pokovidinis sindromas, kai COVID-19 ligos simptomai išlieka daugiau nei keturias savaites. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kas dešimta ūminė COVID-19 liga pereina į lėtinio susirgimo eigą.

Depresija – sunkus psichikos sutrikimas, kuris paveikia ne tik žmogaus psichologinę, bet ir fizinę būklę. Lietuvoje apie 10 proc. gyventojų serga depresija, o jos epizodą yra patyręs kas 4-tas žmogus. Per metus Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje gydoma apie 2 tūkstančius pacientų, sergančių depresija. Pirmieji ligos simptomai yra svarbiausi, į kuriuos nereikėtų numoti ranka, o skubiai kreiptis pagalbos. 

Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena, todėl apie žmonių emocinę sveikatą ir vieną iš psichikos sutrikimų – depresiją – kalbamės su Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoju psichiatru Edgaru Diržiumi. 
 

Kauno klinikos sulauks paramos iš įmonės UAB „MB+” – ligoninės medikams ji dovanoja daugiau nei 133 tūkst. vienetų respiratorių (FFP2). Parama Kauno klinikų gydytojus pasieks iki šių metų pabaigos.

Šiandien nuo ryto pradėtas Kauno klinikų darbuotojų skiepijimas trečiąją (stiprinamąją) COVID-19 vakcinos doze. Pasiskiepyti trečiąja doze galės visi norintys ligoninės darbuotojai. 

Ypatinga žinia šalies aukštajam mokslui – naujausiame prestižiniame „Times Higher Education“ (THE) pasaulio universitetų reitinge Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) užėmė aukštą vietą ir įvertintas tarp 601–800 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų. Šių metų reitinge tai yra aukščiausias iš visų Lietuvos universitetų įvertinimas.

Toliau prastėjant epidemiologinei situacijai, Kauno regiono gydymo įstaigose nuo rugsėjo 6 d., pirmadienio, didinamas COVID-19 liga sergančių pacientų gydymui skirtų lovų skaičius. 15 papildomų stacionaro lovų su deguonies tiekimu įsteigiama LSMU Kauno ligoninėje. Iš viso nuo kitos savaitės COVID-19 liga sergantiems pacientams Kauno regiono gydymo įstaigose skiriamos 173 lovos stacionaro lovos su deguonies tiekimu ir 20 reanimacijos ir intensyviosios terapijos (RITS) lovų su DPV galimybe.

Kauno miesto savivaldybėje naujų COVID-19 ligos atvejų skaičiui 100 tūkstančių gyventojų per 14 dienų esant daugiau nei 300,  Kauno klinikose pacientus galima lankyti vieną kartą per savaitę darbo dienomis nuo 16 iki 19 val., jei pacientas gydomas ilgiau nei 7 dienas. 

Vasaros pabaigoje Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikoje atidaryta žaidimų erdvė vaikams, kurioje sergantys vaikai galės smagiai praleisti laisvalaikį, žaisti, bendrauti ir bent trumpam pasijusti tarsi namuose. Anksčiau žaidimų erdvės vaikams šiame skyriuje nebuvo, todėl mažiesiems ligoninėje trūko veiklos. 

Kauno klinikų bendruomenė po metų pertraukos sugrįžo į Didžiąją auditoriją paminėti Mokslo ir žinių dienos iškilmingoje Rugsėjo 1-osios penkminutėje. Šios šventės metu bendruomenė džiaugėsi ne tik įkvepiančiais sveikinimais ir seniai girdėtu šventiniu šurmuliu, bet ir nuostabia atlikėjų sukurta atmosfera.