Naujienos

Pacientų saugos kultūra – procesas, kurio metu užtikrinama pacientų ir darbuotojų saugos kokybė. Nors pastaruoju metu vis dažniau kalbama šia tema, tačiau kalbėti apie klaidas medicinoje – vis dar sudėtinga. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė įsitikinusi, kad pokyčiams reikia laiko. „Papasakoti apie klaidą sunku, bet pasirinkus mediko profesiją, meluoti negalima, – sako prof. R. Nadišauskienė. – Dirbame sunkiai ir išgyvename daug įtemptų situacijų, todėl turime kalbėti atsargiai ir pagarbiai, kad neįžeistume ar nepažemintume kolegų. Tačiau tik klaidų analizė gali padėti išvengti rimtų ar net mirtinų komplikacijų.“ Vystant pacientų saugos kultūrą, keičiasi gydymo įstaigos kultūra, todėl šis procesas nevyksta greitai. 

 

Kauno miesto savivaldybėje naujų COVID-19 ligos atvejų skaičiui 100 tūkstančių gyventojų esant mažiau nei 500, nuo šiandien Kauno klinikose pacientus galima lankyti vadovaujantis šia tvarka.

Epidemiologinė situacija Kauno regione pastaruoju metu gerėja: atvykstančių pacientų skaičiaus ir stacionaro lovų užimtumo rodikliai mažėja, todėl nuo gegužės 31 d., pirmadienio, Kauno regiono gydymo įstaigose mažinamas covid lovų skaičius. Iš viso nuo kitos savaitės Kauno regione naikinamos 44 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas doc. Vaidotas Gurskis sako, kad paskutinę savaitę per parą į Kauno regiono ligonines paguldomi vidutiniškai 23 pacientai. „Ankstesnes 4 savaites atvykstančių ligonių skaičius buvo stabilus, tačiau didesnis – 29 pacientai per parą. Šią savaitę Kauno regiono ligoninėse 390 stacionaro lovų su deguonies tiekimu užimtumo rodiklis mažėja nuo 72 iki 55 proc. Pacientų, kuriems reikalinga deguonies terapija, yra apie 80 proc. Per parą į RITS paguldoma apie 3-4 pacientus. Intensyviosios terapijos lovų užimtumas svyruoja, tačiau užimta ne daugiau nei 40 proc. Dirbtinės plaučių ventiliacijos reikia iki 50 proc. pacientų, – pastebi doc. V. Gurskis. – Šiandien jau galime atsargiai teigti, kad trečioji COVID-19 banga slūgsta.“ 

Ilgametė Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja oftalmologė prof. Jūratė Jankauskienė sulaukė įvertinimo – ji tapo „Metų kauniete 2020“. Profesorė teigia, kad nesitikėjo tapti šio projekto nugalėtoja. „Visos į konkurso finalą patekusios moterys – vertos „Metų kaunietės 2020“ titulo, – tikina ji. – Džiaugiuosi, kad manimi tikėjo ir prie pergalės prisidėjo šeimos nariai, kolegos, pacientai, studentai ir draugai.“

Pastaruoju metu sulaukiame nemažai klausimų dėl registracijų telefonu pas Kauno klinikų gydytojus specialistus. Apgailestaujame pacientų dėl nepatogumų, kurie kyla dėl kelių priežasčių.

Lietuvoje tiek sergamumas, tiek mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio beveik 2,5 karto didesnis nei Europos vidurkis. Nuo 2004 metų rekomenduojamos reguliarios patikros jau sumažino sergamumo rodiklius 19 proc., o mirtingumo – 26 proc. Jos gali padėti laiku aptikti ikivėžinius pakitimus. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadovė prof. Daiva Vaitkienė ragina moteris nebijoti ir ateiti pasitikrinti, ar neturi ikivėžinių pakitimų arba rizikos veiksnių šiai klastingai ligai išsivystyti. Laiku aptikus pakitimus, galima juos išgydyti su minimaliomis pasekmėmis moters sveikatai. 

Šiandien Vytenis, kuriam Kauno klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse vienu metu atlikta inovatyvi endoskopinė-artroskopinė kelio sąnario kremzlės rekonstrukcija ir menisko implantacija, šypsosi, tačiau dar visai neseniai jį vargino nuolat atsinaujinantis kairiojo kelio skausmas. „Tai kėlė emocinę įtampą. Atrodo, kad jau nebeskauda, bet vėl prasideda uždegimas. Džiuginantys dalykai nebetenka prasmės, kai nuolat turi jausti diskomfortą ir skausmą“, – pasakojimą pradeda vaikinas. 

Šiandien minima Pasaulinė motinos pieno donorystės diena, kurios proga Kauno klinikų Neonatologijos klinikos personalas ir neišnešiotų naujagimių mamos dėkoja maitinančioms motinoms, aukojančioms savo pieną Kauno klinikų Donorinio motinos pieno bankui.

Prieš dvejus metus pajutusi pirmuosius ligos simptomus Žydrė net neįtarė, kad serga klastinga liga. Vieną dieną jai pakilo skrandžio rūgštingumas, o valgant atrodė, kad skauda net stemplę. „Pastebėjau, kad nesuvalgau įprastos maisto porcijos, nuolat jaučiuosi pavargusi, mieguista“, – pasakojimą apie savo ligą pradeda jauna moteris.

Kiekvienais metais Kauno klinikose apie 50 vaikų ir 20 suaugusių išgirsta retos inkstų ligos diagnozę. Skaičiuojama, kad per metus Kauno klinikose pas gydytoją nefrologą dėl retų inkstų ligų apsilanko apie 400 pacientų. Kauno klinikų Retų inkstų ligų centro vadovė, gydytoja nefrologė prof. Inga Skarupskienė sako, kad nors retos inkstų ligos užklumpa netikėtai, tačiau diagnozavus jas laiku, pacientams galima padėti. „Pritaikius gydymą, jie gali gyventi visavertį ir ilgą gyvenimą dėl pažangos organų pakaitinėje terapijoje (dializėje) ir inkstų transplantologijoje“, – teigia prof. I. Skarupskienė.

Visuomenėje dažnai kyla diskusijų, ar galima planuojančioms nėštumą, nėščioms arba žindančioms moterims skiepytis COVID-19 vakcina. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė teigia, kad COVID-19 infekcija – pavojinga nėščiosioms, todėl kiekvieną kartą joms rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju ir priimti individualų sprendimą, ar skiepytis COVID-19 vakcina. „Nėštumo metu dėl fiziologinių pokyčių moterims pasunkėja kvėpavimo funkcija, o susirgus COVID-19 liga kvėpavimo sistema dar labiau apsunkinama, todėl gali kilti sunkių komplikacijų. Taip pat užsikrėtus šia infekcija padidėja persileidimo tikimybė, – sako profesorė. – Siekiant apsaugoti nėščiąsias, jos neturėtų būti atskirtos nuo vakcinavimo procesų.“