Naujienos

Daugelis žmonių, išgirdę ir pamatę greitai atvažiuojantį greitosios medicinos pagalbos automobilį, skuba trauktis iš kelio. Juk niekas nežino, ar tuo metu gydytojai jau kovoja dėl žmogaus gyvybės, ar dar tik skuba į įvykio vietą. Apie tai, kas tuo metu vyksta šiame automobilyje ir kaip jaučiasi sunkiausios būklės pačius mažiausius pacientus vežantis vairuotojas ir kartu vykstantys medikai (slaugytoja ir gydytojas neonatologas), kalbamės su vienu iš Kauno klinikų vairuotojų Kęstučiu Bagdonavičiumi bei Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja neonatologe Aurelija Juškevičiene.

Nuo šių metų Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninė pirmoji Lietuvoje pradėjo vertinti senatvinio silpnumo sindromo pasireiškimą. Jis vertinamas visiems 65 metų ir vyresniems ligoninės pacientams, siekiant atpažinti silpnus ir į silpnumą linkusius žmones. 
2017 metų duomenimis, pasaulyje buvo 962 milijonai žmonių, vyresnių nei 60 metų amžiaus, ir prognozuojama, jog šis skaičius padidės iki 2 milijardų 2050 metais. Tai bus didelis iššūkis sveikatos ir socialinės priežiūros planavimui bei šių paslaugų teikimui, todėl senatvinio silpnumo sindromas tampa itin svarbi tema. Apie naują ir dar nepakankamai Lietuvoje žinomą sindromą kalbamės su Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės gydytoja reabilitologe Aurelija Beigiene.
 

Ar miego poreikis natūraliai mažėja žmogui senstant, o gal miego kokybė blogėja dėl vyresniame amžiuje vykstančių procesų smegenyse? Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė teigia, kad vyresnio žmogaus miego įpročiai tikrai pasikeičia, nors miego poreikis išlieka nepakitęs. Šiandien, minint Pasaulinę miego dieną su šūkiu „Geras miegas, sveikas senėjimas“, gydytoja dėmesį atkreipia į miego kokybę vyresniame amžiuje.

Siekiant pagerinti dializuojamų pacientų gyvenimo kokybę, Kauno klinikų gydytojai pacientams siūlo naktinės dializės galimybę. Šio gydymo privalumais įsitikino ir Kauno klinikų pacientė Simona, kuri, būdama 36 metų, sužinojo netikėtą ir gąsdinančią diagnozę. Cukrinis diabetas sukėlė rimtą komplikaciją – pažeidė inkstus, todėl išsivystė inkstų nepakankamumas.

Visame pasaulyje 850 mln. žmonių turi kokią nors inkstų ligos formą, o 2,6 mln. žmonių taikomos dializės ar atlikta inkstų transplantacija. Pasak Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovės prof. Ingos Arūnės Bumblytės, tai itin opi sveikatos problema. Šiandien pasaulyje minima inkstų diena, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į šio organo svarbą žmogaus sveikatai. 

Glaukoma  pasaulyje serga 3,5 proc. 40-80 metų amžiaus asmenų. Glaukoma sergantiems tris kartus dažniau nustatomos gretutinės širdies-kraujagyslių, kepenų ligos, cukrinis diabetas. Glaukoma ne tik klastingai sunaikina regėjimą, bet ir pablogina bendrą organizmo būklę. Kovo 10-16 d., minint Pasaulinę glaukomos savaitę, Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja prof. Ingrida Janulevičienė skaičiuoja, kad iki 2020 m. apie 76 milijonai gyventojų sirgs glaukoma. Iš jų  11,2 milijonų bus akli abiem akimis.
 

Jauna Balčyčių šeima vasarį atšventė savo sūnaus pirmąjį gimtadienį. „Šį gimtadienį vadinu teoriniu, nes gimęs mažylis nebekvėpavo, – prisiminė Dainora. – Nors nėštumas buvo sklandus, numatytą termino dieną gimdymas neprasidėjo. Kelios dienos po gimdymo termino atvykus pas gydytoją pradėjo silpnėti vaikelio širdies tonai.“
 

Kauno klinikose darbuotojams nebereikia nešioti dokumentų, kraujo ir audinių mėginių – nuo šiol jie „skrenda“ 8.5 km ilgio pneumatinio transportavimo sistema. Tai ilgiausia tokio tipo sistema Lietuvoje. Pneumopaštas skirtas pagreitinti dokumentų, kraujo ir audinių mėginių transportavimą ligoninės viduje, darbuotojams palengvinti ir pagreitinti darbą. 

Prieš pusantrų metų dėl ligos praradusi klausą Simona jau kelios savaitės džiaugiasi galinti girdėti. Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje jaunai moteriai buvo atlikta operacija, kurios metu pakeistas vienas iš vidinėje ausyje esančių klausos kauliukų. 
„Aš niekada nesiskundžiau klausa. Problema kilo staiga, prieš pusantrų metų. Daugelį metų aš net nežinojau, kad turiu tokią problemą, – pasakojo 35 metų Simona. – Jei žmonės esantys toliau kalbėdavo su manimi, aš jų negirdėdavau. Buvo daug nemalonių situacijų tiek man, tiek aplinkiniams. Reikėjo kažką daryti.“

Kasmet vasario pabaigoje minimą Tarptautinę retų ligų dieną Kauno klinikos šiais metais pasitiko renginių ciklu, kurį vainikavo apskritojo stalo diskusija „Tiltas tarp sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos“. Paskutines dvi vasario savaites ligoninėje vyko retomis ligomis sergančiųjų atstovų, pacientų organizacijų ir medikų susitikimai. Jų metu buvo keliami svarbiausi klausimai retų ligų srityje ir diskutuojama apie jų sprendimo būdus. Nors pacientai pripažįsta, kad daugeliu atveju yra patenkinti sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau jie pastebi, kad vis dar trūksta informacijos apie retas ligas, jų specifiką, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, paslaugų kompensavimą. Be to, gyvenimo kokybei labai svarbu gerinti ir plėtoti socialinės pagalbos pasiekiamumą ne tik gydymo įstaigose, bet ir grįžus į namus. 

Pirmą kartą Lietuvoje, Kauno klinikose, moteriai transplantuotas inkstas, atlikus spinalinę anesteziją – vaistus suleidus į stuburo kanalą ir neužmigdant pacientės. Įprastai transplantacijos atliekamos taikant bendrąją nejautrą. Tačiau šiai moteriai, sergančiai reta autoimunine liga ir turinčiai tracheostomą su stentu, spinalinės anestezijos metodas buvo vienintelė išeitis atlikti inksto persodinimo operaciją.

Kauno klinikos pirmosios Lietuvoje įsteigė Gydytojų kvalifikacijos kėlimo fondą, kuriuo skyrė net 1 mln. eurų savo gydytojų kvalifikacijos kėlimui. Iš fondo lėšų gydytojai specialistai ir gydytojai odontologai galės kelti kvalifikaciją įvairiuose mokymuose, konferencijose ar renginiuose. Iki šiol jie tą darydavo savo asmeninėmis, rėmėjų arba profilinių klinikų specialiosiomis lėšomis, ir tai buvo nemaža problema medikų bendruomenėje.